Be kavos – nė dienos? Naujausi moksliniai duomenys rodo, jog toks požiūris gali būti netinkamas visiems. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Scientific Reports“, remiasi 24 tūkst. švedų sveikatos duomenimis (amžius 50–64 m.) ir rodo, kad kavos poveikis vainikinių arterijų aterosklerozei priklauso nuo genetinio profilio bei kofeino metabolizmo greičio.
Ką reiškia aterosklerozė ir kodėl tai pavojinga
Aterosklerozė – tai procesas, kai kraujagyslių vidinėse sienelėse kaupiasi riebalai, kalcio ir kiti komponentai. Ilgainiui susidariusios plokštelės siaurina arterijas, mažina kraujo pritekėjimą ir gali sukelti trombų formavimąsi. Dėl to gali ištikti miokardo infarktas ar kitas gyvybei pavojingos būklės.
„Aterosklerozė atsiranda dėl netinkamos mitybos, rūkymo ir padidėjusio kraujospūdžio. Aterosklerotinės plokštelės pažeidžia kraujagyslių sieneles, ant jų nusėda kenksmingi riebalai, – sako Vanessa Kaplan, Jonšiopingo ligoninės (Švedija) gydytoja rezidentė.
Tyrimo esmė: genetika ir kofeino metabolizmas
Tyrėjai lygino dalyvių kavos vartojimo įpročius, vainikinių arterijų vaizdus ir nuasmenintus genetinius duomenis. „Dalyviai taip pat užpildė anketą, ką valgo ir kaip dažnai geria kavą. Turėjome prieigą prie tyrimo dalyvių nuasmenintų genetinių duomenų, kuriuos galėjome panaudoti savo analizėse“, – paaiškina V. Kaplan.
Analizė rodė, kad tam tikros genetinės variacijos DNR srityje susijusios su greitesniu kofeino metabolizmu. „Analizė parodė, kad tam tikros genetinės variacijos toje pačioje DNR srityje prisideda prie greitesnio kofeino metabolizmo. Norėjome išsiaiškinti, ar tai nulemia ryšį tarp kavos vartojimo ir rizikos susirgti ateroskleroze“, – sako V. Kaplan. Paaiškėjo, kad žmonės, kurių organizmas greičiau skaido kofeiną, ir vartojantys didesnius kavos kiekius gali būti labiau linkę turėti vainikinių arterijų aterosklerozę.
Kokios praktinės išvados ir rekomendacijos
Tyrimo autoriai ragina nevienodinti patarimų visiems: „Būtent. Rizika, kad geriant kavą susikaups riebalai vainikinių arterijų sienelėse, nebūtinai turi būti vienoda visiems žmonėms.
Tačiau norint tai patvirtinti, reikalingi ilgalaikiai tyrimai“, – paaiškina V. Kaplan. Kol kas genetinio profilio neišmatuosi plačiai prieinamais testais, todėl patarimai turi būti atsargūs ir individualizuoti atsižvelgiant į asmens rizikos veiksnius.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į kavos paruošimo būdą: tyrimai rodo, kad nefiltruota kava gali didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį dėl diterpenų, kurie nusėda filtruose. Filtruota kava laikoma palankesnė, o saikingas vartojimas (1–4 puodeliai per dieną, priklausomai nuo rekomendacijų) dažnai minima kaip galimai saugi dalis sveiko gyvenimo būdo.
Reikėtų prisiminti ir kitus poveikius: viename puodelyje yra apie 70 mg kofeino, o per didelis jo kiekis gali sukelti širdies permušimus ir miego sutrikimus. Be to, kava turi antioksidantų ir gali sumažinti 2 tipo diabeto riziką, tačiau šiuos privalumus būtina vertinti kompleksiškai, kartu nagrinėjant individualią sveikatos riziką.
Galutinis vertinimas – aiškus: kava nėra vienodai tinkama visiems. Ateityje, atsiradus plačiai prieinamoms genetinėms analizėms, gali būti įmanoma pateikti individualizuotas rekomendacijas, atsižvelgiant į gyvenimo būdą, genetinį kofeino metabolizmą ir širdies-kraujagyslių ligų riziką.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad nefiltruota kava gali padidinti kraujo riebalų kiekį ir taip padidinti kraujotakos sutrikimų riziką. Aš pati domiuosi tiksliąja medicina kardiologijos srityje ir taip pat esu kavos mėgėja“, – paaiškina V. Kaplan.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.