Kas galėjo pagalvoti, kad keliolika maišų šiukšlių apkeliavos net tris rajonus – ir galiausiai atsidurs miške? Prevencinio reido metu Kuršėnų regioninio padalinio Gulbinų girininkijoje aptiktas didelis atliekų kiekis, o dokumentai tarp šiukšlių leido greitai sekti pėdsakus. Istorija, kuri turėtų priversti susimąstyti kiekvieną, kas atliekų išvežimą užsako vos keliais paspaudimais socialiniame tinkle.
Vykdant reidą VMU Kuršėnų regioninio padalinio Gulbinų girininkijoje rastas preliminariai apie 5 m³ išpiltų atliekų. Apžiūrint krūvą buvo rasta dokumentų, galinčių padėti nustatyti atliekų kilmę ir su įvykiu susijusius asmenis. Dokumentai surinkti, o apie radinį informuoti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai. Dėl įvykio pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas – jo metu paaiškėjo neįprastas atliekų kelias iki valstybinio miško.
Nuo „Facebook“ skelbimo iki Gedinčių miško
Turimais duomenimis, šiukšlių savininkai, Skuodo rajono gyventojai, atliekų išvežimo paslaugą užsakė per socialinį tinklą „Facebook“. Pasamdyti asmenys pažadėjo šiukšles nugabenti teisėtai veikiantiems atliekų tvarkytojams. Tačiau Skuodo rajone esančios atliekų surinkimo aikštelės darbininkai nepriėmė dalies buitinių ir pavojingų atliekų, todėl Skuodo rajono gyventojų pasamdyti asmenys nusprendė šiukšlėmis atsikratyti miške. Atliekos buvo nugabentos daugiau kaip šimtą kilometrų ir išverstos Gedinčių miške Šiaulių rajone.
Ši istorija išsiskiria savo geografija: atliekos paimtos Skuodo rajone, joms gabenti naudotas Joniškio rajone išnuomotas mikroautobusas, o atsikratyti jomis nuspręsta VMU Kuršėnų regioninio padalinio prižiūrimuose miškuose Šiaulių rajone. Tyrimą dėl Gedinčių miške rastų atliekų tęsia AAD pareigūnai – galutinė atsakomybė bus nustatyta įvertinus visas tyrimo metu surinktas aplinkybes.
Žala gamtai ir papildoma našta miškininkams
Miške paliktos atliekos ne tik darko kraštovaizdį, bet ir gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis, kelti pavojų laukiniams gyvūnams, didinti gaisrų riziką ir daryti ilgalaikę žalą visai miško ekosistemai. Ypač didelę grėsmę gali kelti kartu su buitinėmis atliekomis išmetamos pavojingos atliekos. Dėl ilgo irimo laikotarpio atliekų dalelės gali patekti į maisto grandinę, o pačios atliekos – tapti palankia terpe kenkėjams. Be to, savavališkai susidariusios krūvos gali paskatinti toje pačioje vietoje šiukšlinti ir kitus.
VMU primena, kad nelegaliai paliktų atliekų surinkimui tenka skirti papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, kurie galėtų būti skiriami tiesioginei miškų priežiūrai. Radus miške išmestų atliekų, apie jas galima informuoti artimiausią VMU regioninį padalinį arba fiksuoti platformoje „Tvarkau Lietuvą“. Pastebėjus asmenis, verčiančius atliekas miške, reikėtų pranešti numeriu 112 ir, jei saugu, užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį.
Kaip nepakliūti į tokią pinklę?
Norint užtikrinti, kad atliekos neatsidurtų miškuose, svarbu atsakingai pasirinkti išvežimo paslaugos teikėją. Tai ypač aktualu ieškant paslaugų socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose – patraukli kaina savaime negarantuoja, kad atliekos bus sutvarkytos teisėtai.
Verta išsiaiškinti, kas konkrečiai teikia paslaugą, kur atliekos bus pristatytos ir ar jas priimantis tvarkytojas turi teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas. Taip pat pravartu išsaugoti užsakymo, susirašinėjimo, apmokėjimo ir, jei įmanoma, atliekų perdavimo dokumentus – ypač kai tariamasi neformaliais kanalais.
Atsargiai vertinkite pasiūlymus, kai neaišku, kas teikia paslaugą, nepateikiama pristatymo vieta ar atsisakoma dokumentų. Neįprastai maža kaina taip pat gali būti signalas papildomai pasidomėti. Žaliosios, statybinės ir didelių gabaritų atliekos turi būti pristatomos į joms skirtas vietas – net natūralios kilmės šakos ar mediena nereiškia, kad jas galima palikti miške.
Jei planuojate užsakyti atliekų išvežimą – prieš spausdami „užsisakyti“ socialiniame tinkle, patikrinkite teikėją ir paprašykite dokumentų. O jei jau matėte panašią situaciją savo krašte – palikite komentarą: ar pavyko atsekti, kas šiukšlino miške?