Nauja analizė atskleidžia, kad Lietuvos „Facebook“ erdvėje veikė koordinuotas propagandos tinklas, kuriame dominuojančią rolę atliko tam tikri pagrindiniai veikėjai ir grupės. Per tris mėnesius buvo sistemingai apdorota beveik 800 tūkst. viešų įrašų ir komentarų, o duomenys rodo ne atsitiktinumą, o nuoseklią, daugiasluoksnę sklaidos infrastruktūrą.
Tyrimo esmė ir pagrindiniai skaičiai
„Šis tyrimas pirmą kartą leido sistemiškai apdoroti beveik 800 tūkst. įrašų ir komentarų bei pamatyti visą koordinuoto tinklo veikimo grandinę. Pirmą kartą galime aiškiai parodyti, kad tai nėra atsitiktinis turinys su spontaniškomis reakcijomis, o veikianti koordinuota infrastruktūra“, – pranešime teigia „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus.
Tyrimas identifikavo šešias pagrindines ir 26 palydovines „Facebook“ grupes, kurios kartu sudarė platinimo tinklą. Buvo užfiksuota beveik 49 tūkst. atvejų, kai identiškas turinys skelbiamas keliose grupėse per itin trumpą laiką. Be to, viena iš grupių – „INFORMACINIS KLUBAS“ – per tris mėnesius pasiekė apie 16,7 mln. parodymų; ją socialinis tinklas pašalino 2026 m. kovo 26 d.
Veikimo mechanizmai ir tikslai
Tyrimas parodė, kad tinklas neveikė pagal vieną aiškią ideologiją: jo tikslas – mažinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Dėl to vieni ir tie patys politikai buvo pristatomi prieštaringai, skirtinguose naratyvuose jie vaizduojami priešingose šviesose. „Tyrimas neatsako į klausimą, kodėl būtent R. Žemaitaičio turinys šiame tinkle buvo platinamas dažniausiai, tačiau duomenys aiškiai rodo, kad jo įrašai tapo viena pagrindinių medžiagų koordinuotam naratyvų stiprinimui. Tai išskiria jį iš kitų Lietuvos politikų, kurių turinys taip pat cirkuliavo tinkle, bet gerokai mažesniu mastu“, – nurodo M. Katkus.
Analizė atskleidė, kad koordinuotos atakos buvo nukreiptos tiek prieš valdančiuosius, tiek prieš opoziciją, ypatingą dėmesį skiriant prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingai Ruginienei, užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui bei buvusiam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui.
Grupės, naratyvai ir platinimo taktika
Koordinuoto tinklo branduolį sudarė grupės, kurių teminė kryptis apėmė nuo anti‑NATO ir antiukrainietiškos retorikos iki antisemitinių ir antivyriausybinių naratyvų. Kai kurios bendruomenės kilo iš anksčiau veikusių antivakcininio judėjimo ar protestų infrastruktūrų, vėliau perorientuotų politinėms temos. Svarbiausių grupių pavyzdžiai: „INFORMACINIS KLUBAS“, „Taika, Tiesa, Tvarka“, „Tautos Komitetas“, „Naujoji Lietuvos Visuomenė (NLV)“, „LIETUVIŲ ŽEMĖ“ ir „UŽ DIDINGĄ LIETUVĄ!”
Be to, tyrimas atkreipia dėmesį į praktiką, kai politinis turinys platinamas ir per iš pažiūros neutralias ar komercines paskyras – tai leidžia pasiekti platesnes auditorijas ir prisidengti kasdieniniu turiniu.
Trys platinimo etapai ir pasekmės
Autoriai identifikavo pasikartojantį trijų etapų sklaidos modelį: pirminis įrašas publikuojamas asmeninėje paskyroje, tada perkeltas į vieną iš pagrindinių grupių; per artimas valandas identiškas turinys pasirodo keliuose kituose tinklo mazguose; trečiajame etape tos pačios žinutės publikuojamos po didžiųjų naujienų portalų straipsniais, taip ženkliai išplečiant pasiekiamumą.
Šio pobūdžio koordinuotų kampanijų atpažinimas ir skaidrumas yra svarbūs informacinės erdvės saugumui ir viešosios diskusijos kokybei. Tyrimo išvados kelia klausimus dėl platformų atsakomybės, viešosios erdvės moderavimo praktikos ir visuomenės imlumo manipuliacijoms, todėl reikalauja tolesnių stebėjimų ir sprendimų tiek techniniu, tiek institutciniu lygmeniu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.