Šiandien laboratorinių tyrimų rezultatai daugeliui pacientų tampa prieinami akimirksniu — juos galima matyti mobiliajame telefone ar sveikatos portalo savitarnoje. Toks patogumas suteikia daugiau informacijos, tačiau tuo pačiu kelia ir naujų iššūkių: asmenys dažnai bando interpretuoti skaičius savarankiškai, lygina juos su draugų ar kitose laboratorijose gautais rodikliais arba ieško paaiškinimų internete. Dėl to neretai kyla nepagrįstas nerimas.
Kaip vertinti tyrimų rezultatus?
Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė pabrėžia, kad vien tik neįprastas skaičius šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ nebūtinai reiškia ligą. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis labai retai leidžia objektyviai įvertinti situaciją“, – teigia gydytoja. Tai reiškia, kad svarbu įvertinti simptomus, ankstesnius tyrimus ir bendrą klinikinį vaizdą.
Kodėl „norma” nebūtinai reiškia sveikatą ir atvirkščiai?
Referentinės ribos, pateikiamos laboratorijų šalia tyrimų rezultatų, sudaromos remiantis didelės sveikų žmonių grupės duomenimis. „Referentinės ribos sudaromos pagal didelės sveikų žmonių grupės rezultatus. Įprastai jos apima apie 95 proc. populiacijos rodiklių, todėl maždaug 5 proc. visiškai sveikų žmonių kai kurie rodikliai gali būti šiek tiek aukštesni arba žemesni už nustatytas ribas“, – aiškina E. Marciuškienė. Todėl mažas nukrypimas nebūtinai reiškia patologiją; svarbiau yra nukrypimo dydis ir kontekstas.
Skirtingos laboratorijos, metodai ir reagentai
Verta atminti, kad skirtingos laboratorijos gali naudoti nevienodus tyrimų metodus, reagentus arba analizatorius. „Skirtingos laboratorijos gali naudoti nevienodus tyrimų metodus, reagentus ar analizatorius. Laboratoriniai reagentai yra specializuotos cheminės medžiagos arba biologiniai junginiai, naudojami tyrimuose, siekiant aptikti, išmatuoti arba sąveikauti su mėginyje esančiomis medžiagomis. Šią sąveiką gali paveikti labai daug veiksnių, todėl tam tikri rezultatai gali nežymiai skirtis, nors bendra klinikinė reikšmė išlieka ta pati“, – aiškina E.
Marciuškienė. Dėl to, jei stebite rodiklių dinamiką, patartina tęsti tyrimus toje pačioje laboratorijoje.
Kas gali pakeisti rezultatus be ligos?
Laboratoriniai rodikliai jautrūs kasdieniams veiksniams: mitybai, fiziniam krūviui, stresui, miego trūkumui, paros metui ar net sezonui. „Tyrimams įtakos gali turėti mityba, fizinis krūvis, stresas, miego trūkumas, paros metas ar net sezoniškumas. Kai kurie rodikliai gali pakisti po intensyvios treniruotės, ilgiau nevalgius ar vartojant tam tikrus papildus“, – sako E. Marciuškienė. Pavyzdžiui, intensyvi treniruotė gali laikinai padidinti raumenų fermentus, o nevalgius — sumažinti gliukozės ar lipidų rodiklius.
Taip pat svarbu paminėti vartojamus papildus: „Pavyzdžiui, didesnės biotino dozės gali paveikti kai kurių laboratorinių tyrimų tikslumą. Todėl prieš atliekant tyrimus svarbu laikytis laboratorijos pateiktų rekomendacijų ir informuoti specialistus apie vartojamus preparatus“, – teigia gydytoja.
Ką daryti gavus neįprastą rezultatą?
Gavus neįprastą rezultatą, pirmiausia nepanikuokite. Užfiksuokite tyrimo rezultatą, užsirašykite paros metą ir sąlygas (pvz., ar buvote nevalgius, ar buvote po treniruotės), surinkite informaciją apie vartojamus vaistus ir papildus. Kreipkitės į savo gydytoją ar laboratorijos specialistą, nusiųskite rezultatą ir aptarkite, ar reikalingas pakartotinis tyrimas ar papildomi tyrimai. „Laboratorinis tyrimas nėra diagnozė. Tai vienas iš įrankių, padedančių gydytojui įvertinti situaciją kartu su simptomais, apžiūra ir kitais tyrimais“, – pabrėžia E. Marciuškienė.
Dažnai tyrimai kartojami po tam tikro laiko, kad būtų vertinama rodiklių dinamika: „Tokiais atvejais tyrimai dažnai kartojami po tam tikro laiko ir vertinama rodiklių dinamika. Būtent pokyčiai laikui bėgant dažnai suteikia daugiau informacijos nei vienas atskiras rezultatas”, – aiškina specialistė. Atsakingas ir ramus gydytojo vertinimas bei tinkamai parinktas tolesnis stebėjimas dažniausiai padeda išvengti nereikalingo nerimo ir užtikrina tikslesnę diagnostiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.