Šiemet Ukrainos bepiločiai orlaiviai (dronai) mažiausiai 194 kartus sėkmingai atakavo Rusijos naftos perdirbimo įmones, o gegužė tapo mėnesio rekordu su 16 patvirtintų smūgių. Tokie duomenys rodo ne tik atakų dažnio augimą, bet ir pastebimą poveikį Rusijos energetikos infrastruktūrai bei vidaus degalų rinkai.
Atakų mastas ir Rusijos reagavimas
Analizė, paremta tarptautinėmis ataskaitomis ir nepriklausomų analitinių grupių duomenimis, atskleidžia, kad nuo šių metų pradžios atakų skaičius išaugo apie 11 kartų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo metu Rusijos pareigūnai skelbia, jog per pirmuosius šešis šių metų mėnesius buvo perimta mažiausiai 63 933 Ukrainos dronai, iš kurių dauguma tariamai nukrito arba buvo numušta pastaruosiuose mėnesiuose.
Maskvos skelbiami skaičiai rodo ženklų gegužės ir birželio augimą: gegužę pranešta apie 14 195 tariamai numuštų įrenginių, birželį – apie 17 832. Palyginimui, sausio–vasario mėnesiais šie skaičiai neviršijo 6 000. Tokie skaičiai pabrėžia, kad Rusijos oro gynybos pajėgumai patiria padidintą spaudimą ir kad dalis dronų vis tiek sugeba pasiekti taikinius.
Kodėl kampanija tapo efektyvesnė?
Analitikai atkreipia dėmesį į kelis svarbius veiksnius. Pirma, Kyjivo gebėjimas sparčiai padidinti tolimojo nuotolio dronų gamybą leidžia vykdyti masines atakas. Antra, operatyvinis valdymas ir koordinacija tarp karinių bei žvalgybos struktūrų pagerėjo, kas didina atakų taktines galimybes. Trečia, užsienio žvalgybinė parama – ji padeda identifikuoti optimalius skrydžių maršrutus ir išvengti didžiųjų oro gynybos sistemų, todėl dalis dronų pasiekia strateginius energetikos objektus.
Pasak Vokietijos užsienio reikalų tarybos Eurazijos programos vadovo Stefano Meisterio, Ukraina pasiekė technologinį proveržį, leidusį reikšmingai išplėsti masinę tolimojo nuotolio dronų gamybą. Tai ne tiek atspindi vien techninį pranašumą, kiek sistemos integralumą — gamyba, logistika, žvalgyba ir planavimas dirba kartu.
Pasekmės ir tolesnės perspektyvos
Dėl atkaklių puolimų Rusijoje kyla degalų tiekimo problemų: perdirbimo įmonių žalą jaučia vidaus rinka, didėja priklausomybė nuo importo ir grandinių trikdžiai. Ilgalaikis poveikis priklausys nuo to, ar Energetikos sektoriai sugebės greitai atstatyti pajėgumus ir ar Rusija sugebės dar labiau sustiprinti oro gynybą bei apsaugos priemones.
Tolimesnė raida priklausys ir nuo tarptautinės politikos sprendimų: tiek pagalbos Kyjivui mastas, tiek sankcijų režimai bei energetinės prekybos kryptys gali nulemti, kaip ilgai ir kokiu intensyvumu tęsis tokio tipo dronų kampanija ir jos ekonominės pasekmės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.