Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2024 m. šalyje mirė beveik 37,5 tūkst. žmonių, iš jų 50,8 proc. mirties atvejų buvo susiję su kraujotakos sistemos ligomis. Tarp vyrų šios ligos sudarė 44,6 proc. visų mirčių, tarp moterų – 56,8 proc. Šios statistikos akcentuoja, kad prevencija ir ankstyvas simptomų atpažinimas yra gyvybiškai svarbūs.
Hipertenzija – „tylioji žudikė“ ir jos simptomai
Vienas dažniausių ir pavojingiausių rizikos veiksnių yra hipertenzija, kuri ilgą laiką gali vystytis be aiškių požymių. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atkreipia dėmesį, kad simptomai neretai būna nespecifiniai ir juos galima klaidingai priskirti stresui ar nuovargiui. Kaip pabrėžia gydytojas:
„Nuolat kilnojant svarsčius, auga rankų raumenys, intensyviai bėgiojant – kojų. Dėl didelio kraujospūdžio didėja širdies raumuo. O kadangi naujų kraujagyslių neatsiranda, esamoms tampa sunku pilnai aprūpinti padidėjusią širdį krauju. Be to, padidėjęs kraujospūdis žaloja ir pačias kraujagysles – jos standėja, siaurėja, didėja trombų rizika. Taip atsiranda aterosklerozės, insulto ar infarkto grėsmė“, – pasakoja V. Morozovas.
Tarp dažniausiai minimų požymių yra galvos skausmas, svaigimas, „rūkas akyse“, nuovargis ir širdies permušimai. Pastebėjus tokius simptomus verta neatidėlioti ir pasikonsultuoti su gydytoju, nes ankstyva diagnostika gali užkirsti kelią negrįžtamiems pokyčiams kraujagyslėse.
Prevencija: mityba, judėjimas ir kasdieniai įpročiai
Prevencija remiasi kasdieniais pasirinkimais. Morozovas primena: „Širdžiai palanki mityba nėra trumpalaikė dieta. Tai ilgalaikiai įpročiai.“ Pagrindiniai patarimai – mažinti druskos suvartojimą, daugiau vartoti daržovių, ankštinių produktų, alyvuogių aliejaus ir riešutų, o gyvulinės kilmės produktus keisti žuvimi. Riebiose žuvyse esančios omega-3 riebalų rūgštys yra naudingos širdies veiklai, tačiau apklausos rodo, kad tik nedaugelis lietuvių vartoja žuvį tiek, kiek rekomenduojama.
Gydytojas taip pat pabrėžia derinį tarp gydymo ir gyvenimo būdo: „Labai dažnai vaistų vartojimas supriešinamas su sveika gyvensena – esą jei jau geri vaistus, gali gyventi bet kaip. Tačiau kalbant apie širdies ligas, būtini abu dalykai: ir gydymas, ir gyvenimo būdo pokyčiai“. Praktiniai poveikiai nėra maži: kokybiškas miegas gali sumažinti viršutinę kraujospūdžio ribą iki 10 mmHg, reguliarus fizinis aktyvumas (pvz., 45 min. kasdien) – apie 5 mmHg, o druskos mažinimas kartu su Viduržemio jūros tipo mityba – dar apie 5 mmHg. Kiekvienas numestas kilogramas gali sumažinti viršutinį kraujospūdį maždaug 1 mmHg.
Kraujospūdžio matavimas ir diagnostika
Reguliarus kraujospūdžio tikrinimas yra būtinas, ypač rizikos grupėms: rūkantiems, vartojantiems alkoholį, turintiems antsvorio ar paveldimą polinkį. Sveikiems žmonėms rekomenduojama spaudimą matuotis bent kartą per metus. Esant pakitimams, tikslinga naudoti kraujospūdžio dienyną arba atlikti 24 valandų ambulatorinį kraujospūdžio stebėjimą (AKSM), kuris parodo naktinius rodiklius ir eliminuoja „balto chalato“ efektą. Ankstyva reagavimo taktika ir nuoseklus gyvenimo būdo keitimas gali ženkliai sumažinti širdies ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.