Valgymas vėlai vakare dažnai laikomas neigiama sveikos gyvensenos praktika. Tačiau ką tiksliai tai reiškia mūsų organizmui ir kodėl šis įprotis gali turėti neigiamų pasekmių? Naujausi mokslininkų tyrimai iš Niujorko medicinos koledžo atskleidžia, kad valgymas po 21 valandos kartu su stresu gali rimtai paveikti žarnyno sveikatą ir sukelti virškinimo sutrikimus.
Harika Dadigiri, šio tyrimo pagrindinė autorė, pabrėžia, kad ne tik maisto kokybė svarbi, bet ir valgymo laikas. Ypač kai žmogus patiria stresą, valgymas po 21 val. gali turėti dvigubą neigiamą poveikį žarnyno veiklai. Analizuojant daugiau nei 11 000 asmenų sveikatos duomenis paaiškėjo, kad tie, kurie patyrė didelį lėtinį stresą ir valgė didžiąją dalį dienos kalorijų po šio laiko, dažniau susidūrė su vidurių užkietėjimu arba viduriavimu.
Stresas ir vėlyvas valgymas – pavojingas derinys
Tyrimas atskleidė, jog lėtinio streso poveikis, matuojamas alostazinės apkrovos rodikliu, kuris apima kūno masės indeksą, cholesterolio kiekį ir kraujospūdį, yra susijęs su virškinimo sutrikimais. Žmonės, papildomai vakarais vartojantys didelę dalį kalorijų, net 1,7 karto dažniau skundžiasi žarnyno problemomis nei tie, kurie valgo anksčiau ir patiria mažiau streso.
Šios išvados iliustruoja, kaip svarbu nepamiršti ne tik ką, bet ir kada valgome. Užkandžiai ar maistas, vartojami vėlai naktį – ar tai būtų dešrainis, koks nors saldus vaisius, ar ilgas mėsainis – gali sutrikdyti ne tik virškinimą, bet pakenkti natūraliam mūsų organizmo cirkadiniam ritmui, kuris reguliuoja daugelį biologinių procesų. Sutrikęs rytminis mūsų organizmo ciklas siejamas su įvairiomis ligomis, įskaitant demenciją, širdies ligas ir net vėžį.
Ar vakare galima užkandžiauti?
Paklausta, ar retkarčiais valgomas lengvas užkandis pakenks mūsų organizmui, tyrimo autorė teigia, kad vien toks valgymas naktį paprastai nesukelia problemų.
Problemos kyla tuomet, kai maistas vartojamas esant stresui. Tokiu atveju organizmas gali patirti papildomą įtampą, kuri dar labiau apsunkina virškinimo procesus.
Kita vertus, mitybos specialistė Michelle Routhenstein atkreipia dėmesį į individualius skirtumus. Žmonėms, dirbantiems pamaininį darbą, svarbiausia derinti valgymo laiką su savo miego ir budrumo ciklu, o ne griežtai laikytis tam tikro paros laiko. Patariama sutelkti valgymą per maždaug 12 valandų laikotarpį, suderintą su individualiu aktyvumo laiku. Taip efektyviau skatinama organizmo pusiausvyra ir mažinama streso įtaka.
Kaip sumažinti riziką?
Mokslininkai rekomenduoja stengtis laikytis aiškios ir struktūruotos valgymo tvarkos, ypač esant dideliam stresui. Rekomenduojama dienos kalorijų suvartojimą sutelkti į ankstyvesnes valandas, kad virškinimo sistema galėtų tinkamai pailsėti per naktį. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą gyvenimo būdą – miego kokybę, fizinį aktyvumą ir streso valdymą, kadangi visi šie veiksniai kartu lemia bendrą organizmo sveikatą.
Galutinis šio tyrimo pabrėžimas yra ne griežtas valgymo draudimas po 21 valandos, o supratimas, kaip mūsų įpročiai ir stresas sąveikauja ir veikia mūsų organizmą. Natūralus rytminis mūsų kūno funkcionavimas ir emocinė būklė yra neatsiejami sveikos gyvensenos komponentai, kuriuos derėtų branginti ir puoselėti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.