Geležis yra esminis mineralas, būtinas normaliam organizmo funkcionavimui. Ši medžiaga svarbi hemoglobino gamybai, kraujo ląstelių formavimuisi ir efektyviam deguonies pernešimui. Tačiau net ir taisyklingai besimaitinant ir vartojant geležies turinčius produktus ar papildus, neretai organizmui sunku pasisavinti reikiamą geležies kiekį. Dėl to žmonės patiria įvairius simptomus, susijusius su geležies trūkumu, tokius kaip nuovargis, silpnumas, koncentracijos sutrikimai ir kt.
Vaistininkė Kristina Šnirpūnienė atkreipia dėmesį, kad geležies pasisavinimą organizme lemia ne tik mityba, bet ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimai, vartojami vaistai ar net įpročiai, tokie kaip kavos gėrimas po valgio, kurie gali ženkliai sumažinti geležies įsisavinimą.
Geležies trūkumo požymiai ir mažakraujystės tipai
Mažakraujystė arba anemija gali būti kelių tipų. Dažniausiai pasitaiko ferodeficitinė anemija, kuriai būdingas geležies stokos sukeltas hemoglobino sumažėjimas. Ši būklė gali atsirasti dėl nepilnavertės mitybos, nėštumo, rūkymo arba vaikams augimo šuolių metu. Kiti mažakraujystės tipai – lėtinių ligų sukelta anemija, kai organizmas negali tinkamai įsisavinti geležies dėl įvairių sveikatos sutrikimų, ir megaloblastinė anemija, susijusi su vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumu.
Pradiniuose mažakraujystės etapuose simptomai gali būti nežymūs ar nepastebimi, ypač vaikams. Tačiau dažniausi požymiai yra nuolatinis nuovargis, silpnumas, sumažėjusi koncentracija, išblyškusi oda, trapūs nagai, sausa oda, galvos svaigimas bei pagreitėjęs širdies ritmas. Kad būtų galima tiksliai įvertinti būklę, rekomenduojama bent kartą per metus atlikti kraujo tyrimus, kuriuose būtų tirti ne tik hemoglobino ir hematokrito rodikliai, bet ir geležies atsargos rodiklis feritinas bei transferinas, atspindintis geležies apykaitos sutrikimus.
Veiksniai, mažinantys geležies įsisavinimą
Ne visada geležies trūkumas yra tik dėl maisto produktų ribotumo.
Kai kurie maisto deriniai gali ženkliai sutrukdyti geležies įsisavinimui. Pavyzdžiui, taninai, randami kavoje ir juodojoje arbatoje, kalcis iš pieno produktų, fitatai iš sojos ar fosvitinas, esantis kiaušiniuose, jungiasi su geležimi ir mažina jos pasisavinimą net iki 40 proc. Todėl ekspertai rekomenduoja geležies papildus vartoti atskirai nuo šių produktų arba kitos maitinimosi dalies.
Priešingai, vitaminai C, B12, folio rūgštis, varis ir cinkas skatina geležies pasisavinimą. Tuo tarpu kalcis, magnis bei vitaminas E gali jį slopinti. Taip pat svarbu išvengti geležies papildų vartojimo kartu su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, antibiotikais ar tiroksinu, kadangi viena kitų poveikis gali mažėti. Todėl tarp šių medikamentų rekomenduotina daryti bent valandos ar dviejų pertrauką.
Geležies papildų pasirinkimas ir gydymo ypatumai
Geležies papildai skiriasi savo formomis ir biologiniu prieinamumu. Vaistininkė pabrėžia, kad purškiamų arba burnoje tirpstančių geležies preparatų efektyvumas yra mažesnis, nes geležis geriausiai įsisavinama žarnyne. Optimaliau veikia dvivalentės geležies druskos, tokios kaip geležies (II) sulfatas ar gliukonatas. Tačiau kai kurie iš šių preparatų gali dirginti virškinamąjį traktą, todėl pastaruoju metu vis populiaresnės tampa geležies bisglicinato formos, kurios mažiau dirgina skrandį, geriau įsisavinamos ir neturi nemalonaus poskonio, dažnai trukdančio gydymui, ypač vaikams.
Be to, egzistuoja naujesni preparatai, pavyzdžiui, geležies hidroksido bei polimaltozės junginiai, kurie yra panašūs į natūralų feritiną ir todėl organizmas juos geriau priima. Taip pat liposominių mikrokapsulių formos papildo geležį saugiai ir efektyviai, nes preparatai suyra tik žarnyne ir nesukelia skrandžio problemų.
Lietuviškame tyrime buvo įvertinta, kad būtent bisglicinatai turi mažiausiai šalutinio poveikio ir yra patrauklūs pacientams dėl geros tolerancijos. Veganams ir vegetarams dažnai skiriami augalinės kilmės papildai, tačiau jie labiau tinka profilaktikai nei gydymui, nes organizmas juos pasisavina prasčiau negu gyvulinės kilmės geležį.
Sunkių atvejų, kai mažakraujystė yra pažengusi ar negali būti įveikta įprastais metodais, gydytojai gali rekomenduoti vienkartinę geležies injekciją į veną. Šis būdas leidžia greitai papildyti geležies atsargas, kurios kaupiasi kepenyse ir palaipsniui naudojamos organizmo poreikiams. Tačiau jis netinka pacientams su kepenų funkcijos sutrikimais, todėl šią terapiją privalo prižiūrėti gydytojas.
Apibendrinant, geležies trūkumo prevencija ir gydymas reikalauja kruopštaus požiūrio – svarbu ne tik taisyklinga mityba, bet ir ligos priežasčių išsiaiškinimas bei tinkamai parinkti papildai ir gydymo metodai. Tik tokiu būdu galima užtikrinti gerą savijautą ir išvengti ilgalaikių sveikatos komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.