Daugelis mūsų įpratę reaguoti į skausmą ar kitus akivaizdžius negalavimus. Tačiau yra būklių, kurios vystosi tyliai, be jokių perspėjamųjų ženklų, ir viena iš tokių – padidėjęs kraujospūdis. Vaistininkė J. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad neretai žmonės, jausdamiesi prastai, prisipažįsta niekada nesekę savo kraujospūdžio, manydami, jog tai nebūtina, kol nėra nusiskundimų. Tai klaidingas ir pavojingas požiūris.
„Pacientui visada paaiškiname, kad padidėjęs spaudimas gali nesukelti jokių simptomų, nors tuo pačiu didina gyvybiškai svarbių organų – širdies, smegenų, inkstų – sutrikimų riziką ir kelia grėsmę gyvybei“, – teigia J. Jankauskienė. Ji priduria, kad nustebimas matuojant kraujospūdį ir išvydus padidėjusias reikšmes, neatitinkančias normų, yra dažnas reiškinys.
Kodėl svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį?
Kraujospūdžiui įtaką daro daugybė veiksnių, pradedant širdies raumens jėga ir vandens bei druskos pusiausvyra organizme, baigiant patiriamu stresu, fiziniu aktyvumu, žalingais įpročiais ir svoriu. Dėl šios priežasties kraujospūdį reikia sekti nuolatos ir visiems – tiek nejaučiantiems jokių simptomų, tiek besilaukiančioms moterims, tiek garbingo amžiaus senjorams. Žmonės, nejaučiantys nusiskundimų, kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę. Tuo tarpu senjorai, turintys antsvorio, sergantys cukriniu diabetu, inkstų ligomis ar besilaukiančios moterys – du kartus per dieną: ryte ir vakare.
Kaip teisingai matuoti ir suprasti rezultatus?
Kraujospūdžio aparatas matuoja arterinį kraujo spaudimą (AKS), apimantį sistolinį ir diastolinį spaudimą bei širdies susitraukimų dažnį. Sistolinis kraujospūdis (viršutinis skaičius) rodo slėgį, kuriuo kraujas veikia arterijų sieneles širdies susitraukimų metu. Diastolinis kraujospūdis (apatinis skaičius) atspindi slėgį arterijų sienelėse tarp širdies dūžių, kai širdis ilsisi.
Svarbu atkreipti dėmesį į matuoklio tipą: riešiniai matavimo aparatai netinka pacientams, turintiems pažeistą periferinę kraujotaką.
Be to, sergantiesiems širdies ritmo sutrikimais, matavimo rezultatai gali nuolat kisti, todėl rekomenduojama rinktis matuoklius su aritmijos indikatoriumi.
Matuojant kraujospūdį, svarbu išlaikyti bent 30 minučių pertrauką tarp matavimų, jei juos atliekate vieną po kito, nes antrojo matavimo metu rodmenys gali būti mažesni. Taip pat atminkite, kad dešinės ir kairės rankų kraujospūdžio rodmenys gali skirtis.
Kraujospūdžio rodiklių interpretacija
Arterinis kraujospūdis laikomas normaliu, kai sistolinis spaudimas yra apie 130 mm Hg, o diastolinis – 85 mm Hg. Padidėjęs kraujospūdis nustatomas, kai pakartotinai matuojant sistolinis spaudimas viršija 140 mm Hg, o diastolinis – 90 mm Hg. Priešingai, žemas arterinis spaudimas diagnozuojamas, kai ramybės būsenoje sistolinis spaudimas neviršija 100 mm Hg, o diastolinis – 60 mm Hg.
Jeigu kelis kartus išmatavote kraujospūdį, viršijantį 140/90 mm Hg, nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Savalaikė konsultacija gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Kraujospūdžio dienyno nauda diagnozei ir gydymui
Vaistininkė Irena Garuckienė pabrėžia, kad norint tiksliai nustatyti, ar kraujospūdžio pakilimas yra vienkartinis, ar tendencingas, būtina nuolatos sekti jo rodiklius ir tai daryti tinkamai. „Dažnai pacientai pasakoja, kad kraujospūdžio rodiklius rašo tiesiog ant popieriaus lapo, tačiau žiūrint tik į skaičius neįmanoma atlikti tinkamo būklės įvertinimo“, – teigia I. Garuckienė. Ji rekomenduoja sudaryti atskirą dokumentą, pavyzdžiui, kraujospūdžio dienyną, kuriame būtų tvarkingai žymimos kiekvieno matavimo viršutinio ir apatinio spaudimo reikšmės, data bei laikas. Toks išsamus grafikas ne tik palengvins gydytojui būklės įvertinimą ir padės tikslinti diagnozę, bet ir bus naudingas sprendžiant, ar reikia koreguoti esamą gydymą bei vaistų dozes.
Mityba ir papildai: natūralus kelias į subalansuotą kraujospūdį
I. Garuckienė taip pat pataria, kad padidėjusį kraujospūdį padės kontroliuoti tam tikri maisto produktai ir papildai. Į mitybos racioną verta įtraukti kakavą, česnaką, vartoti augalinius ir riešutų aliejus, pavyzdžiui, kanapių, linų sėmenų arba graikinių. Be to, teigiamą poveikį gali turėti vitaminas C, kofermentas Q10, magnis, vaistinių augalų pagrindu pagaminti širdies lašai, gudobelių tinktūra ir žuvų taukai, gausūs omega-3 riebalų rūgščių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.