Kauno apygardos teismas vėl netenkino prašymo pakeisti iki gyvos galvos skirto H. Daktaro bausmės terminuota laisvės atėmimo bausme. Tai jau šeštas kalėjimo teikimas šiuo klausimu, kurį teismas atmetė, o sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teismo vertinimas: pažanga matoma, bet per maža
Trijų teisėjų kolegija pripažino, kad nuteistojo asmenybės pokyčių yra, tačiau juos vertino kaip nepakankamus, kad būtų sumažinta bausmė. Teismas akcentavo, kad H. Daktaras išlaiko netinkamą požiūrį į savo atliktus nusikaltimus: išlieka kaltės neigimas, nuomonė, jog skirta bausmė yra per griežta, taip pat vyrauja išskirtinai teigiamas savęs vertinimas ir tam tikri nusikalstamo pasaulio subkultūrai būdingi mąstymo elementai.
Kauno apygardos teismo pirmininkas Marius Bartninkas žurnalistams pažymėjo: „Nors nuteistojo grėsmė mažėja, tačiau H. Daktarui gyvenant visuomenėje pagal psichologų vertinimą grėsmė visuomenei išlieka vidutinė”.
Teisinis ir faktinis kontekstas
Lietuvos teisės aktuose numatyta galimybė iki gyvos galvos nuteistiems asmenims, praleidusiems už grotų ne mažiau kaip 20 metų, kreiptis dėl terminuoto laisvės atėmimo nuo 5 iki 10 metų. Tokius teikimus kasmet rengia įkalinimo įstaigos, kuriose nuteistieji atlieka bausmes; H. Daktarui dėl termino keitimo kreipėsi Pravieniškių pataisos namų vadovas.
68 metų H. Daktaras yra Pravieniškėse (2-ajame kalėjime) nuo 2018 m., tačiau už grotų jis sakė praleidęs ir ilgesnį laikotarpį: „Padariau klaidų, buvau impulsyvus, tačiau dabar esu pasikeitęs, padedu kitiems nuteistiesiems nesilaikyti subkultūros. Mano gyvenimo būdas ir nusikaltimai buvo klaida, dabar bendrauju tik su šeima ir nukentėjusiais. Dar kartą atsiprašau, stokojau nukentėjusiems empatijos, padedant šeimai sumokėjau visą žalą nukentėjusiems – nurideno man akmenį nuo krūtinės”, – teigė jis per sausio posėdį.
Vis dėlto teismas atkreipė dėmesį, kad pateikti antstolių duomenys rodo, jog žala nukentėjusiesiems buvo atlyginta tik įsikišus antstoliams, o ne savo noru, todėl toks faktas nesudaro pakankamo pagrindo keisti nuosprendžio.
H. Daktaras prieš posėdį žurnalistams sakė: „Labai liūdna, ką darysi. Dabar dar skųsim apeliaciniam teismui. Kol gyvas bus, tol bandysiu, o ką daryti? Žmogus amžiuje, turi visokių sveikatos problemų, nenorėčiau aš jų čia vardinti. Įkalinimo įstaiga, ne kurortas. Stengiasi išgyventi, stengiasi nedaryti nuobaudų, gauna paskatinimus. Už dvejų metų jam jau 70 bus. Kaip Henrikas sako, jeigu teismas pakeistų, turėčiau viltį numirti laisvėje. Mes esam tokie trapūs – vieną dieną (žmogaus – ELTA) yra, kitą – nėra. Galėjo teismas ir pagailėti, iš tikrųjų”.
Primintina, kad H. Daktaras buvo nuteistas 2013 m. už organizuotą ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, veikusią 1993–2000 m., o galutinis nuosprendis buvo patvirtintas Aukščiausiame Teisme 2016 m. Teismas savo sprendime pažymėjo: „Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo jo gyvenimo būdas. H. Daktaras labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas”.
Nutartis dėl prašymo atmetimo gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui, todėl bylos procesas gali tęstis ir toliau. Kol kas teismas sprendžia, ar jau esama asmens pokyčiai ir atlyginta žala sudaro pakankamą pagrindą švelninti nuosprendį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.