Vasara daugelio laukiamas metas, kai galime atsipalaiduoti po ilgo darbo, mėgautis šventėmis, atostogomis ir aktyvia veikla. Tačiau šis laikotarpis gali tapti iššūkiu mūsų širdies sveikatai. Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė atkreipia dėmesį, kad vasaros metu padaugėja vadinamojo „šventinio širdies sindromo” atvejų, o tai reiškia, jog širdies ritmo sutrikimai pasitaiko dažniau nei kitu metų laiku. Gydytoja pataria, kaip apsaugoti savo širdį ir išvengti pavojingų komplikacijų.
Kodėl vasara didina riziką širdžiai?
Karštas oras vasarą sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, o kartu krinta kraujospūdis. Be to, dėl intensyvaus prakaitavimo organizmas greitai praranda skysčius bei svarbius elektrolitus. Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas sukelia širdies darbo pokyčius – širdis ima plakti dažniau ir stipriau, stengiantis prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Toks fizinis stresorius gali būti rizikingas tiek sveikiems žmonėms, tiek tiems, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų.
Be to, vasaros sezonas dažnai lydi įvairius renginius – vestuves, gimtadienius, festivalius, kuriuose vartojama daug alkoholio, riebaus ar sūraus maisto, o poilsis ir miegas lieka nepilnavertis. Visos šios priežastys ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie jau serga širdies ligomis, nes gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus ar net ūmias būkles.
Kas yra šventinis širdies sindromas ir kaip jis pasireiškia?
„Šventinis širdies sindromas” (holiday heart syndrome) – tai staiga pasireiškiantis širdies ritmo sutrikimas, dažniausiai prieširdžių virpėjimas, kuris susijęs su intensyviu alkoholio vartojimu, būdingas tiek sveikiems, tiek sergantiems širdies ligomis žmonėms. Alkoholis, kartu su emociniu stresu ir elektrolitų pusiausvyros pokyčiais, gali išprovokuoti rimtas širdies veiklos problemas, kurios jei nebus laiku diagnozuotos ir gydomos, gali sukelti pavojingas komplikacijas, pavyzdžiui, insultą ar širdies nepakankamumo paūmėjimą.
Šio sindromo pagrindiniai simptomai apima nereguliarų širdies plakimą, dusulį, nuovargį, spaudimą krūtinėje, galvos svaigimą ar skausmą.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius ir nelaukti, kol jie praeis savaime, nes laiku suteikta medicinos pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Emocinė būsena ir stresas vasaros metu
Ypač svarbus faktorius sveikatai vasarą yra emocijos ir stresas, kurie dažnai lydi gausias šventes ir keliones. Emocinis pervargimas, nerimas ir miego trūkumas gali sutrikdyti nervų sistemos pusiausvyrą, sukelti kraujospūdžio kilimą ir suaktyvinti širdies ritmo sutrikimus. Gydytoja pabrėžia, kad emocijos tiesiogiai veikia širdies funkcijas, todėl net žmonės, anksčiau nesusidūrę su širdies problemomis, gali pajusti staigius negalavimus, pavyzdžiui, panikos priepuolius ar širdies sustojimus.
Todėl labai svarbu mokyti save atpažinti streso signalus ir skirti laiko tinkamam poilsiui bei atsipalaidavimui. Jei stresas tampa nevaldoma dalimi gyvenimo arba pradeda pasireikšti nerimo simptomai, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Kas labiausiai rizikuoja ir kaip apsisaugoti?
Daugiausia dėmesio vasaros metu turėtų skirti vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės, sergantieji arterine hipertenzija, diabetu, turintys širdies nepakankamumą arba anksčiau patyrę širdies ritmo sutrikimų. Šiems pacientams itin svarbu griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų, nevystyti paskirtos terapijos ir reguliariai vartoti vaistus, ypač statinus cholesterolio kiekiui mažinti, kurie padeda išlaikyti kraujagysles sveikas ir sumažina širdies infarkto ar insulto riziką.
Be to, specialistė pataria laikytis kelių paprastų, bet gyvybiškai svarbių principų: gerti pakankamai vandens (2–2,5 litro per dieną), riboti alkoholio vartojimą, ypač karštomis dienomis, užtikrinti kokybišką poilsį ir miegą, laikytis sveikos, subalansuotos mitybos – valgyti daug vaisių ir daržovių, sumažinti druskos bei angliavandenių kiekį.
Taip pat rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių karščiausiomis dienos valandomis ir nepraleisti planuotų medicininių apsilankymų net ir atostogų metu.
Kaip reaguoti, jei jaučiate širdies nusiskundimus?
Jeigu pajuntate nerimą keliančius simptomus, tokius kaip nereguliarus širdies plakimas, spaudimas ar skausmas krūtinėje, dusulys, galvos svaigimas ar stiprus nuovargis, nedelsdami kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą. Laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Pasak kardiologės Julijos Jurgaitytės, svarbiausia būti dėmesingiems savo organizmo signalams ir pasirūpinti širdimi ne tik vasaros švenčių metu, bet ir visus metus, siekiant ilgalaikės sveikatos ir geros gyvenimo kokybės.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.