Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad intensyvūs ir ilgalaikiai stresą keliantys įvykiai – pavyzdžiui, skyrybos, artimo žmogaus netektis ar atleidimas iš darbo – gali iš esmės paspartinti smegenų senėjimą. Tyrimo autoriai teigia, jog tokios patirtys gali „apvesti” smegenis į priekį maždaug ketveriais metais, o tai reiškia didesnę riziką vystytis atminties sutrikimams ir senatvinei silpnaprotystei.
Tyrimo duomenys ir svarbiausi pastebėjimai
Tyrime dalyvavo 1300 žmonių, vyresnių nei 50 metų, kuriems buvo atlikti atminties bei mąstymo testai. Rezultatai buvo pristatyti Alzheimerio asociacijos tarptautinėje konferencijoje Londone. Autoriai atkreipia dėmesį, kad tam tikros grupės – pavyzdžiui, afroamerikiečiai – patiria daugiau kasdienių streso veiksnių ir dažniau gyvena skurdesnėmis sąlygomis, todėl jų testų rezultatai buvo prastesni. Tyrime taip pat atsižvelgta į išsilavinimą, finansinį stabilumą, sveikatos būklę ir ankstesnes psichologines traumas.
Kaip stresas veikia smegenis
Chroninis stresas fiziologiniu lygmeniu susijęs su ilgalaikiu padidėjusio kortizolio lygiu, uždegiminiais procesais ir nervinių ryšių pokyčiais, ypač hipokampe – smegenų srityje, atsakingoje už atmintį. Tokie pakitimai gali prisidėti prie atminties prastėjimo ir didinti demencijos vystymosi tikimybę. Taip pat tyrimai rodo, kad stresas sąveikauja su kitais rizikos veiksniais: širdies ir kraujagyslių ligomis, nepilnaverčiu mitybos režimu ir prastu miego kokybės profiliu.
„Sudėtinga atskirti stresą nuo tokių sutrikimų kaip nerimas ar depresija, kurie taip pat prisideda prie senatvinės silpnaprotystės vystymosi.” , — teigė Doug Brown.
Be to, kiti mokslininkai pabrėžia, jog streso padariniai gali kauptis nuo ankstyvo amžiaus: ilgalaikės neigiamos patirtys jaunystėje taip pat gali didinti riziką vyresniame amžiuje.
„Pradedame pastebėti, jog gyvenimiškų įvykių ir patirčių įtaka smegenims pasireiškia po daugybės metų. Privalome pakeisti požiūrį ir į smegenų sveikatos tyrimus pažvelgti iš šiek tiek platesnės perspektyvos.” ,— svarstė Carol Routledge.
Ką daryti, kad sumažintumėte riziką
Siekiant sulėtinti nuoseklų atminties prastėjimą ir sumažinti demencijos riziką, rekomenduojama keisti gyvenimo būdą: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas yra kertinės priemonės. Be to, svarbu aktyviai dirbti su streso valdymo įgūdžiais – įtraukti relaksacijos, meditacijos, psichoterapijos ar socialinio palaikymo formas.
Tikslinant prevenciją, verta kontroliuoti ir lėtines ligas (cukrinį diabetą, hipertenziją), ugdyti pažintinę veiklą (galvosūkiai, mokymasis naujų įgūdžių) ir siekti geresnių socialinių sąlygų, kurios mažintų ilgalaikio streso šaltinius. Lietuvoje apie 40 tūkst. žmonių serga silpnaprotyste, o sergamumas didėja su amžiumi, todėl ankstyva problemai skiriama dėmesio prevencijos politikose ir vietos sveikatos programose.
Jei jaučiate ilgalaikį stresą, nuolatinį nerimą ar pastebite atminties sunkumų, verta kreiptis į specialistus – šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Ankstyva intervencija gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę ir sulėtinti neigiamus smegenų sveikatos procesus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.