Ilgaamžiškumo tyrimų lyderis Dan Buttner daugiau nei dvidešimt metų nagrinėja vadinamųjų „mėlynųjų zonų“ gyventojų įpročius – tai regionai, kuriuose žmonės dažniau sulaukia šimto ir daugiau metų. Vienas iš pagrindinių atradimų: pusryčiai šiuose regionuose dažniausiai nėra gausūs mėsos ar saldumynų patiekalai, o paprasti, augaliniai ir nesaldūs maisto produktai.
Ką valgo mėlynųjų zonų gyventojai
Buttneris atkreipia dėmesį į paprastumą ir augalinę sudėtį: „Kai galvojame apie pusryčius, įsivaizduojame kiaušinius ar šoninę, bet juose yra daug sočiųjų riebalų.
Arba dribsniai – juose per daug cukraus. Žmonės, gyvenantys ilgiau nei šimtą metų, dieną pradeda nuo paprastų, nesaldžių patiekalų“, – sako Buttneris. Pavyzdžiui, Kosta Rikoje tradiciškai valgomas ryžius su pupelėmis, Okinawoje rytais populiari miso sriuba su tofu, o Graikijos Ikarioje dažni lęšių ar daržovių patiekalai. Net minestrone sriuba šiose bendruomenėse laikoma normaliu rytiniu pasirinkimu.
Toks maistas pasižymi didesniu skaidulų kiekiu ir lėtai įsisavinamais angliavandeniais, kurie padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina uždegimą ir ilgesnėje perspektyvoje saugo širdį. Buttneris sumarizuoja: „Pradėkite dieną nuo augalų, o ne perdirbtų maisto produktų – ir gausite energijos ir sveikatos, kaip ilgai gyvenantys žmonės”, – pataria mokslininkas.
Praktiniai patarimai, kaip pritaikyti šiuos principus
Į kasdienius pusryčius verta įtraukti: visagrūdžius produktus (pilno grūdo duoną, avižas be pridėtinio cukraus), ankštinius augalus (pupeles, lęšius), daržoves ir nedidelį kiekį sveikųjų riebalų (alyvuogių aliejaus, avokado). Venkite perdirbtų produktų ir ryto rutinos, kurioje dominuoja gaivieji gėrimai ar saldūs dribsniai. Palaipsniui keičiant įpročius, organizmas priprantamas prie mažesnio cukraus kiekio ir pastebimai gerėja energijos lygis visai dienai.
Be mitybos, Buttneris pabrėžia ir kitą paprastą, nemokamą būdą prailginti gyvenimą: judėjimą.
„Jei vedate mažai judrų gyvenimo būdą ir pradėsite vaikščioti bent 20 minučių per dieną, tai gali pratęsti gyvenimą trejais metais”, – paaiškino tyrėjas. Reguliarus ėjimas gerina širdies veiklą, nuotaiką, mažina diabeto ir kitų lėtinių ligų riziką. Nebūtina bėgti maratonų – nuoseklus, kasdienis aktyvumas duoda reikšmingą naudą.
„Mėlynosios zonos“ – Okinawa (Japonija), Sardinija (Italija), Nicoya (Kosta Rika), Ikaria (Graikija) ir Loma Linda (JAV) – rodo, kad ilgą gyvenimą lemia ne vien genai, o kasdienių sprendimų visuma: augalinis maistas, fizinis aktyvumas ir ramus gyvenimo tempas. Buttneris optimistiškai apibendrina: „Tai paprasta, nemokama – ir susitiksime, kai jums sukaks šimtas”, – juokauja mokslininkas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.