Populiariosios vaizduotės pavyzdžiai, kaip filme matomas sporto herojus, dažnai skatina manyti, kad intensyvus prakaitavimas yra efektyvus būdas mesti svorį ar greitai „išryškinti“ raumenis. Tokių metodų pasekmės gali būti labai pavojingos: ritualinis apkarstymas plastiku arba šildančių diržų dėvėjimas, siekiant išvengti vandens organizme, iš tiesų lemia ne riebalų praradimą, o dehidrataciją ir elektrolitų netekimą. Realybė – kur kas sudėtingesnė ir rizikingesnė nei paprastas mitas apie „išprakaitintą“ lieknėjimą.
„Prakaitavimas tikrai nepadės numesti svorio. Svoris, kurį jūs prarasite prakaituodami, bus vandens sąskaita, – sakė sveikos gyvensenos bei mitybos specialistas.
– Tarkime, žmogus sportuoja, išprakaituoja 1,5 litro vandens, atsistoja ant svarstyklių – o, aš sveriu mažiau. Nė velnio – jūs praradote daug vandens. Įvyko dehidratacija, todėl jūs ir sveriate mažiau.“
Kodėl prakaitavimas neatstoja riebalų deginimo
Prakaitas iš organizmo pašalina vandenį ir tam tikrą kiekį elektrolitų, tačiau jis neardo riebalų atsargų. Kai grįšite prie įprasto skysčių vartojimo, svoris dažniausiai sugrįžta. Be to, intensyvus skysčių netekimas sutrikdo organizmo funkcijas: sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, kyla širdies darbo apkrova, gali sutrikti inkstų veikla. Elektrolitų – natrio, magnio, kalio – netekimas gali sukelti raumenų spazmus, aritmijas ir rimtesnes komplikacijas.
„Jeigu jūs sportuojate, yra karšta, prakaituojate, dar sugalvojate užsidėti šiltą megztinį, prasibėgti, kaip senais laikais darė Rokis Balboa, tai tokiu atveju bėgdamas jūs prakaituosite dar daugiau, prakaituosite savo mikroelementus – natrį, magnį, kalį ir t .t. Tokiu atveju jūs galite ne tik pažeisti savo inkstus, pradės tinti pirštai (tai yra inkstų pažeidos vienas iš rodiklių), bet taip pat pažeisite širdies veiklą ir toks per prievartą bandymas iš savęs išstumti vandenį gali baigtis ir kartais baigiasi mirtimi, – įspėja [LSU] lektorius.
– Tai yra labai liūdnos situacijos, kurios nutinka ir Lietuvoje. Todėl kiekvienam, kuris sugalvojo užsidėti šildantį pseudo diržą, kuris gali padėti numesti svorio, patariu to tikrai nedaryti.“
Patarimai saugiam ir tvariam svorio metimui
Saugus svorio mažinimas reikalauja laiko, planavimo ir tinkamo skysčių bei mitybos režimo. Per didelis entuziazmas pirmosiomis savaitėmis dažnai baigiasi radikalia kalorijų mažinimo strategija ir vėlesniu persivalgymu. Vietoje to rekomenduojama mažinti kalorijas palaipsniui, įtraukiant pakankamą baltymų kiekį ir reguliarias fizines apkrovas, kurios stiprina raumenis be ekstremalių priemonių. Vasaros laikotarpis, kai nėra karštų dienų, gali būti palankesnis pokyčiams, tačiau visada svarbu stebėti hidraciją – maistas pats suteikia apie 1,5 litro skysčių per parą.
Prieš pradedant intensyvius treniruočių režimus ar laikantis drastiškų dietų, verta pasikonsultuoti su specialistu: mitybos specialistu, šeimos gydytoju ar treneriu, kuris žino apie adaptaciją prie karščio ir fizinio krūvio. Tikslingas, ilgalaikis planas, reguliarus skysčių bei elektrolitų vartojimas ir realių tikslų nustatymas – geriausias kelias pasiekti sveiką, tvarų rezultatą be rizikos sveikatai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.