Amerikos vėžio asociacijos paskelbti duomenys atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – nuo storosios žarnos vėžio mirštančių jaunesnių nei 50 metų žmonių skaičius sparčiai auga. Nors tradiciškai vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 65 metų pacientams, pastarųjų dešimtmečių tyrimai rodo, kad ši grėsmė gerokai padidėjo jaunesnėje amžiaus grupėje.
Storosios žarnos vėžys ilgą laiką buvo mažiau paplitusi onkologinė liga tarp jaunų žmonių, tačiau dabar jis išaugo iki pirmaujančios mirties priežasties vyrų tarpe ir užima antrą vietą tarp moterų, kuriems nustatomos onkologinės ligos. Tokia suirutė sveikatos srityje kelia daug klausimų apie ligos priežastis bei prevencines priemones.
Pokyčiai rizikos faktoriuose ir gyvenimo būde
Ekspertai vis dar bando atskleisti, kodėl būtent jaunesni žmonės vis dažniau serga storosios žarnos vėžiu. Viena hipotezių – gyvenimo būdo pokyčiai nuo 1950 metų reikšmingai pakeitė žmogaus mikrobiomą ir imuninę sistemą, todėl organizmas tampa mažiau atsparus vėžio vystymuisi. Dienos režimas, mityba, fizinio aktyvumo stoka ir aplinkos veiksniai gali lemti šiuos neigiamus pokyčius, dėl kurių vėžys išsivysto net jauname amžiuje.
Be to, šeiminė anamnezė vaidina svarbų vaidmenį rizikos vertinime – jei artimas giminaitis sirgo storosios žarnos vėžiu, rekomenduojama pradėti reguliarias profilaktines apžiūras jau nuo 45 metų amžiaus.
Storosios žarnos vėžio požymiai ir simptomai
Dažniausi šios ligos simptomai yra pilvo skausmas, svorio netekimas, bendras silpnumas, nuovargis, kraujas išmatose bei nepraeinantis noras tuštintis. Jaunesni pacientai neretai patiria keturis specifinius požymius – pilvo skausmą, kraujavimą iš tiesiosios žarnos, viduriavimą ir geležies trūkumą – kelis mėnesius ar net kelerius metus iki diagnozės nustatymo.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus ir nedelsti kreipiantis į gydytoją, nes ankstyvas vėžio nustatymas leidžia pasiekti net 90 proc.
penkerių metų išgyvenamumą. Priešingai, pavėluotas diagnozavimas žymiai pablogina prognozes.
Gyvenimo istorijos, kurios skatina budrumą
Keletas pacientų, diagnozuotų su ankstyvo stadijos storosios žarnos vėžiu, pasidalijo savo patirtimis. 27 metų J.J. Singletonas ilgą laiką kentėjo pilvo skausmus ir vėmimą, tačiau ilgai atidėliojo medicininę pagalbą. Galiausiai diagnozuotas antros stadijos vėžys ir genetinė būklė Lynčo sindromas, kuri žymiai padidina riziką susirgti šia liga.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantis 42 metų Tomas McKenna pastebėjo kraujingas gleives išmatose ir dažnesnį tuštinimąsi. Nepaisant geros bendra savijautos, jam diagnozuotas ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžys, kuris jau buvo išplitęs į kepenis.
Amerikietei Paulai Chambers Raney taip pat ilgą laiką buvo viduriavimas ir geležies trūkumas, o ligos diagnozė paaiškėjo tik pažengusi. Jos istorija pabrėžia, kaip svarbu nedelsti atlikti išsamius tyrimus esant net ir bendriems virškinimo sutrikimų simptomams.
Prevencija ir profilaktika
Siekiant sumažinti storosios žarnos vėžio riziką, svarbu sveikai maitintis, reguliariai judėti, vengti rūkymo bei reguliariai tikrintis, ypač jei šeimoje yra susirgimų istorija. Ankstyvosios diagnostikos priemonės, tokios kaip kolonoskopija, leidžia iš anksto aptikti ir pašalinti polipus – ikivėžinius darinius, kurie gali virsti piktybiniais navikais.
Apibendrinant, nors storosios žarnos vėžys ilgą laiką buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių ligomis, šios tendencijos keičiasi, ir jaunų žmonių susirgimų skaičius sparčiai auga. Todėl ypatingai svarbu atidžiai stebėti savo sveikatos būklę, įvertinti rizikos veiksnius ir nelaukti pasireiškiant pirmiesiems simptomams – laiku kreiptis į gydytojus gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.