Šiuolaikinės mitybos tendencijos neretai paverčia mūsų lėkštes ne maistu, o didelės rizikos sveikatai šaltiniu. Naujausia ir plačiausia tarptautinė mokslinė apžvalga atskleidžia, kad ypač perdirbtas maistas yra susijęs net su 32 įvairiais neigiamais sveikatos padariniais, tarp jų – vėžiu, diabetu, širdies ligomis, psichikos sutrikimais ir ankstyva mirtimi.
Kas yra ypač perdirbtas maistas ir kodėl jis toks pavojingas?
Ypač perdirbto maisto (angl. Ultra-processed foods, UPF) sąvoka apima produktus, kurie yra gaminami pramoniniu būdu ir dažnai sudėtyje turi įvairių cheminiu priedų: skonio stipriklių, maistinių dažiklių, emulsiklių, daug pridėtinio cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, o vitaminų bei maistinių skaidulų juose – mažai. Dažniausiai tai yra sausi pusryčių dribsniai, baltyminiai batonėliai, įvairūs greito maisto produktai – mėsainiai, dešrainiai, gruzdintos bulvytės ir kiti greito paruošimo patiekalai, kurių vartojimas Jungtinėje Karalystėje ir JAV viršija net 50–80 proc. viso raciono.
Žalingas poveikis sveikatai – plačiai įrodytas
Tyrėjai, atlikę net 45 atskiras metaanalizes, apžvelgdami beveik 10 milijonų žmonių duomenis, atskleidė tvirtus ryšius tarp UPF vartojimo ir daugelio ligų bei sveikatos sutrikimų. Ypač perdirbtas maistas ženkliai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką – net iki 50 proc., taip pat sukelia didesnę nerimo sutrikimų riziką (apie 12 proc.), skatina depresijos, astmos, virškinamojo trakto negalavimų ir aterosklerozės atsiradimą. Be to, pastebėtas ryšys su kai kurių vėžio formų išsivystymu, o visa tai prisideda prie ankstyvos žmonių mirtingumo.
Tyrimų išvados ir ekspertų komentarai
Apžvalgos autoriai, atstovaujantys žinomoms tarptautinėms mokslinėms institucijoms, tokioms kaip Džono Hopkinso, Sidnėjaus ir Sorbonos universitetai, pabrėžia poreikį skubiai diegti papildomas sveikatos apsaugos priemones, kurios padėtų sumažinti ypač perdirbto maisto vartojimą. Vienas iš ekspertų dr. Chrisas van Tullekenas pažymi: „Išvados visiškai atitinka daugybę nepriklausomų tyrimų, kurie aiškiai sieja mitybą, kurioje gausu UPF, su gausybe sveikatai žalingų padarinių, įskaitant ankstyvą mirtį.“
Jis priduria, kad problema slypi ne tik prastos maistinės vertės produktuose, kuriuose gausu sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos, bet ir skatinime vartoti juos pernelyg daug dėl maisto skonio stiprinimo pigiais ingredientais.
Tai lemia, kad žmonės vartoja tokią mitybą pertekliaus ir sveikatai kenksmingu mastu.
Rekomendacijos visuomenei ir politikams
Siekiant sumažinti ypač perdirbto maisto žalą visuomenės sveikatai, mokslininkai ragina tarptautines organizacijas, įskaitant Jungtinių Tautų agentūras, kartu su valstybėmis narėmis imtis koordinuotų veiksmų ir sukurti konvenciją dėl šių produktų vartojimo ribojimo, analogišką tabako kontrolės priemonėms. Tokie sprendimai galėtų ženkliai sumažinti mirties nuo širdies ligų skaičių, pavyzdžiui, vien Anglijoje per ateinančius dvidešimt metų būtų išvengta daugiau kaip 9000 netektų gyvybių.
Tarp praktinių priemonių siūloma, kad restoranai, užkandinės ir kitos maitinimo įstaigos privalomai viešai deklaruotų patiekalų kalorijų kiekį, taip informuodami vartotojus ir skatinant juos rinktis sveikesnius variantus.
Išvada
Ypač perdirbtas maistas tampa ne šiuolaikinės mitybos būtinybe, o didžiuliu iššūkiu visuomenės sveikatai. Mokslininkų dėmesys ir siūlomos prevencinės priemonės yra svarbus žingsnis link sveikesnės ir ilgesnės gyvenimo trukmės. Kiekvienas vartotojas gali prisidėti mažindamas tokių produktų vartojimą, rinkdamasis kuo natūralesnį, mažiau apdorotą maistą ir atkreipdamas dėmesį į savo mitybos kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.