Mokslininkai pirmą kartą tiksliai įvertino, kiek ankstyvų mirčių Europoje gali sukelti dujinių viryklių skleidžiama tarša. Remiantis naujausiais tyrimais, kasmet dėl šio buitinio prietaiso kenksmingų dujų miršta apie 40 tūkstančių europiečių. Tai – reikšmingas sveikatos iššūkis, kuris ilgą laiką buvo nepakankamai įvertintas ir suvokiamas.
Azoto dioksido tarša – seniai žinomas, bet dar menkai įvertintas pavojus
Aplinka, susidariusi nuo dujinių viryklių išmetamų dujų, ypač azoto dioksido (NO2), kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai. Nors apie šio teršalo žalą buvo žinoma jau beveik 50 metų, tik dabar Ispanijos Jaume I universiteto mokslininkai sugebėjo susieti esamus epidemiologinius tyrimus su realiais NO2 matavimais namų ūkiuose ir tiksliai įvertinti šio buitinio prietaiso pasekmes. Tyrimas atskleidžia, kad apie pusėje Europos namų oro kokybė dažnai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas saugias ribas, o tai yra tiesiogiai susiję su dujinių viryklių naudojimu.
Kuriose Europos šalyse pavojus didžiausias?
Didžiausia problema fiksuojama maždaug trečdalyje Europos šalių, įskaitant Italiją, Lenkiją, Rumuniją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. Šiose valstybėse maisto gamybai dažniausiai naudojamos dujinės viryklės, todėl NO2 koncentracija namų aplinkoje yra aukšta, ypatingai jei patalpos turi prastą ventiliaciją. Be to, ilgai trunkantis maisto gaminimas taip pat didina oro taršos lygį. Su šia problema susijusios ir statybų tendencijos – modernūs, sandariai užsandarinti namai mažina gryno oro pralaidumą, todėl kenksmingos dujos susikaupia patalpose ir sukelia papildomą riziką gyventojų sveikatai.
Patalpų oro tarša ir jos pasekmės žmonių sveikatai
Europos gyventojai praleidžia didžiąją dalį laiko uždarose patalpose, kurias veda užterštas oras. Dujinės viryklės ne tik išlaisvina NO2, bet ir net būdamos išjungtos išskiria metaną – stiprias šiltnamio efektą galinčias dujas, kurios dar labiau prisideda prie klimato kaitos.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais oro tarša Europos miestuose smarkiai sumažėjo dėl transporto priemonių taršos mažinimo, patalpų tarša ir toliau lieka reikšminga problema, daranti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai.
Kaip mokslininkai atliko skaičiavimus?
Tyrėjai pasitelkė daugybę sveikatos tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjama, kaip NO2 tarša susijusi su astmos ir ankstyvų mirčių rizika. Jie pasinaudojo naujais, išsamiu matavimu namų ūkiuose ir aplinkoje, sukurtais žemėlapiais, atvaizduojančiais patalpų NO2 taršą. Šie duomenys leido pirmą kartą moksliniais metodais apskaičiuoti ankstyvų mirčių skaičių ir vaikų astmos atvejus, susijusius su dujinių viryklių tarša, tačiau mokslininkai pažymi, kad reali problema gali būti dar didesnė, nes kai kurie teršalai liko neišmatuoti dėl duomenų trūkumo.
Ką galima padaryti, norint mažinti žalą?
Europos visuomenės sveikatos aljansas (EPHA) atkreipia dėmesį, kad ES šiuo metu neturi vieningų patalpų oro kokybės standartų, o teisės aktai, reguliuojantys šią sritį, yra nevienodi skirtingose šalyse. Todėl gresia, jog šis sveikatos pavojus nebus veiksmingai sprendžiamas be platesnių teisinių priemonių. EPHA ragina Europos Sąjungą kuo greičiau nustatyti išmetamųjų teršalų ribas dujinėms viryklėms, skatinti finansines pastangas pereiti prie saugesnių alternatyvų ir įvesti privalomas etiketes, informuojančias vartotojus apie taršos pavojų. Tokios priemonės padėtų išvengti nereikalingų sveikatos problemų, panašių į tabako vartojimo ribojimus praeityje.
Išvados
Šis naujas tyrimas atskleidžia pavojų, kuris daugelį metų buvo ignoruojamas ir laikomas nekaltu buities aspektu. Dujinė viryklė – a priori patogus ir populiarus prietaisas – iš tiesų gali kelti rimtą grėsmę sveikatai dėl sukeliamo azoto dioksido ir kitų kenksmingų dujų taršos. Žmonėms svarbu žinoti šią informaciją, o valdžiai veikti kryptingai įgyvendinant efektyvias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta saugesnė ir sveikesnė gyvenamoji aplinka visiems europiečiams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.