Profilaktinės sveikatos patikros turi galią pakeisti likimus — tai iliustruoja 55-erių Aurimo istorija. Vyras, jaučiamas esąs visiškai sveikas, dėl vieno papildomo tyrimo sužinojo apie sunkią širdies kraujagyslių ligą, kuri reikalavo skubios šuntavimo operacijos. Ši istorija dar kartą primena, kodėl nevertėtų nuvertinti prevencinių programų ir kodėl tyrimai net ir be simptomų gali būti gyvybiškai svarbūs.
Paciento istorija
Aurimas pasakoja, kad iki tol reguliariai lankydavosi pas gydytojus: “Kas kelerius metus pasitikrindavau sveikatą – medikai atlikdavo kraujo tyrimus, elektrokardiogramą. Kraujo spaudimas būdavo kiek didesnis, vartojau vaistus, bet iš esmės jaučiausi gerai. Nebuvo nei skausmų, nei kažkokių ryškių simptomų. Atrodė, esu visiškai sveikas žmogus”, – prisimena jis. Tačiau šiemet gydytoja rekomendavo atlikti kompiuterinę tomografiją: vienas rodiklis sukėlė įtarimą ir išsamūs vaizdiniai tyrimai atskleidė stiprų vienos kraujagyslės susiaurėjimą.
Po tolimesnės koronarografijos Aurimui buvo pranešta, kad reikalinga širdies šuntavimo operacija. Vyras prisimena, kad pats didžiausias šokas buvo sužinojus, jog liga vystėsi tyliai: „Dabar suprantu, kad prevencija yra labai reikalingas dalykas. Jei būčiau numojęs ranka į papildomus tyrimus, pasekmės galėjo būti visai kitokios. Žmonės dažnai nesitikrina todėl, kad nieko nejaučia, bet būtent čia ir slypi pavojus“, – sako jis. Po operacijos Aurimas palaipsniui grįžta į kasdienybę, tačiau pakeitė ritmo tempo ir laikosi gydytojų rekomendacijų.
Kodėl prevencija yra būtina
Prof. Jolita Badarienė iš Santaros klinikų akcentuoja: „Kartais pirmasis širdies ir kraujagyslių ligos simptomas gali būti infarktas ar net klinikinė mirtis. Todėl prevencinės programos yra itin svarbios – jos leidžia ligą nustatyti dar iki pasireiškiant pavojingiems simptomams“, – sako gydytoja kardiologė. Ji primena apie vadinamuosius rizikos veiksnius: „Dažniausiai kalbame apie vadinamuosius „slaptus žudikus“ – padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį ir rūkymą.
Žmogus jų nejaučia, tačiau būtent jie tyliai didina infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo riziką”, – aiškina gydytoja kardiologė prof. J. Badarienė.
Gydytoja taip pat pažymi: „Net ir nežymiai padidėjęs kraujospūdis ilgainiui pažeidžia kraujagysles. Suvaldžius hipertenziją galima reikšmingai sumažinti infarkto, insulto ir net mirties riziką“. Be kraujospūdžio ir cholesterolio, riziką didina rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas ir ilgalaikis stresas. Todėl tyrimai ir rizikos vertinimas turi būti kartu su konkrečiais prevenciniais veiksmais — mitybos, fizinio aktyvumo korekcija ir, prireikus, medikamentiniu gydymu.
Gydymo galimybės: stentai ar šuntai?
Gydytojas širdies chirurgas dr. Remigijus Sipavičius paaiškina, kad sprendimas priklauso nuo pažeidimų pobūdžio: stentavimas tinka, kai pažeidimai lokalizuoti ir kraujagyslės nėra stipriai apkalkėjusios; šuntavimas — kai pažeidimų daug, jie sudėtingi arba įtraukti pagrindiniai arterijų kamienai. Šuntavimo metu formuojami nauji kraujotakos keliai, o operacijos technika parenkama individualiai. Po stentavimo atkūrimas dažniausiai greitesnis, o po šuntavimo reikalaujama ilgesnė reabilitacija ir laikymasis ribojimų.
Aurimo istorija yra aiškus priminimas: prevencija nėra perteklinė atsarga, o reali galimybė laiku atrasti pavojingus pakitimus ir išvengti tragedijų. Kviečiame neignoruoti kvietimų pasitikrinti ir atidžiai sekti gydytojų rekomendacijas — tai investicija į gyvenimo kokybę ir saugumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.