55-erių vyras, atrodęs visiškai sveikas, dalyvavęs prevencinėje programoje, po papildomų tyrimų sužinojo apie rimtą vainikinių arterijų susiaurėjimą ir buvo skubiai paguldytas šuntavimo operacijai. Ši istorija primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos dažnai progresuoja tyliai ir prevencinės patikros gali išgelbėti gyvybes.
Paciento istorija
Pacientas pasakoja, kad iki tol reguliariai dalyvavo profilaktiniuose tyrimuose ir manė, jog yra sveikas. „Kas kelerius metus pasitikrindavau sveikatą – medikai atlikdavo kraujo tyrimus, elektrokardiogramą. Kraujo spaudimas būdavo kiek didesnis, vartojau vaistus, bet iš esmės jaučiausi gerai. Nebuvo nei skausmų, nei kažkokių ryškių simptomų. Atrodė, esu visiškai sveikas žmogus“, – prisiminė vyras.
Po įprastų tyrimų jam rekomenduota kardiologo konsultacija ir kompiuterinė tomografija. Po tomografijos paaiškėjo stiprus vienos kraujagyslės susiaurėjimas, todėl atlikta koronarografija. Pacientas tikėjosi grįžti namo, tačiau gydytojai rekomendavo skubią šuntavimo operaciją. Po operacijos vyras prisipažįsta, kad sunkiausia buvo psichologinis šokas sužinojus apie grėsmę gyvybei, tačiau dabar jis dėkoja medikams ir ragina bendraamžius nesidrovėti profilikų patikrų: „Pasitikrinti nieko nekainuoja, o nauda gali būti milžiniška.”
Prevencijos svarba
Prof. Jolita Badarienė pabrėžia, kad prevencinės programos leidžia aptikti rizikos veiksnius dar prieš pavojingiems simptomams pasireiškiant: „Kartais pirmasis širdies ir kraujagyslių ligos simptomas gali būti infarktas ar net klinikinė mirtis. Todėl prevencinės programos yra itin svarbios – jos leidžia ligą nustatyti dar iki pasireiškiant pavojingiems simptomams.” Dažniausi rizikos faktoriai yra padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolis, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas ir nuolatinis stresas.
Širdies ligos neretai vystosi be aiškių simptomų: žmogus gali jaustis gerai, bet kraujagyslėse kauptis ateroskleroziniai pakitimai. Todėl svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį, cholesterolį ir, esant indikacijoms, atlikti išsamesnius tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija ar koronarografija.
Kada taikomas stentavimas ir kada šuntavimas
Dr. Remigijus Sipavičius aiškina gydymo taktiką: „Stentavimas dažniausiai rekomenduojamas tuomet, kai susiaurėjusi viena ar dvi vainikinės arterijos, pažeidimai nėra labai išplitę, o kraujagyslės nėra stipriai apkalkėjusios.” Procedūros metu į pažeistą vietą įvedamas stentas, kuris atkuria normalią kraujotaką.
Tačiau sudėtingesniais atvejais reikalinga šuntavimo operacija: „Šis gydymo būdas pasirenkamas tada, kai pažeistos kelios vainikinės arterijos, susiaurėjęs kairės vainikinės arterijos kamienas, susiaurėjimai apima kraujagyslių išsišakojimus arba kraujagyslės yra stipriai apkalkėjusios.” Šuntavimo metu formuojami nauji kraujo kelią užtikrinantys šuntai, kartais naudojant paciento venas ar arterijas. Operacijos trukmė ir reabilitacija priklauso nuo pažeidimų sudėtingumo, o pooperaciniu laikotarpiu būtina medikamentinė apsauga ir gyvenimo būdo korekcijos.
Ką reikėtų daryti
Specialistai ragina neignoruoti profilaktinių kvietimų ir kreiptis dėl konsultacijos, ypač jeigu yra rizikos veiksnių. Laiku pradėta prevencija ir gydymas gali reikšmingai sumažinti infarkto, insulto ir staigios mirties riziką. Be tyrimų, svarbu koreguoti gyvenimo būdą: mesti rūkyti, sumažinti svorį, reguliariai judėti, subalansuotai maitintis, valdyti kraujospūdį ir cholesterolį bei mažinti stresą.
Ši istorija primena, kad net nežinant simptomų, profilaktika gali išgelbėti gyvybę. Pasitikrinti nieko nekainuoja, o nauda gali būti milžiniška.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.