Daugeliui žmonių šventinis laikotarpis – tai laikas, kupinas džiaugsmo ir artimųjų šilumos. Tačiau po švenčių šurmulio neretai apima savotiška tuštuma ir energijos stoka. Kauno psichikos sveikatos klinikos „Meliva“ medicinos psichologė Greta Danielė pabrėžia, kad jausti didesnę emocinę įtampą po švenčių yra normalu, tačiau verta sunerimti, jei tokia būsena užsitęsia ilgiau nei kelias savaites.
Kodėl po švenčių jaučiamės prastai?
Pošventiniu laikotarpiu dažniau susiduriama su ryškesniais nuotaikų svyravimais. Tai lemia keletas veiksnių: nepakankamas dienos šviesos kiekis, nusilpęs imunitetas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. Sausis ypač gali būti emociškai sudėtingas dėl sumažėjusio socialinio aktyvumo. Švenčių metu praleidžiama daug laiko su šeima, draugais ar kolegomis, o joms pasibaigus grįžtama į kasdienę rutiną, kuri ne visuomet džiugina. Prie emocinės įtampos prisideda ir finansinis nerimas dėl šventėms išleistų pinigų, bendras nuovargis ar net išsekimas dėl trumpesnio miego ir darbo įsipareigojimų.
Be to, gruodis ir sausis yra tamsiausi metų mėnesiai, o dėl saulės šviesos trūkumo sumažėja serotonino – laimės hormono, atsakingo už gerą nuotaiką, motyvaciją ir emocinę pusiausvyrą – gamyba organizme.
Kada pošventinis liūdesys tampa pavojingu signalu?
„Nors daugelis žmonių yra jautrūs pošventiniam laikotarpiui, kai kuriems jis gali būti ypač sudėtingas. Dažniau taip nutinka sergantiems depresija, turintiems generalizuoto nerimo sutrikimą ar patiriantiems sezoninius nuotaikos pokyčius. Jautriau į šį laikotarpį reaguoja ir vieniši, didelių finansinių išlaidų patyrę žmonės, taip pat tėvai ir šeimos, kurių prieššventinis bei šventinis laikotarpis buvo itin intensyvus“, – dalijasi G.Danielė.
Svarbu įsidėmėti: jei pošventinis liūdesys, nerimas ar nuovargis trunka ilgiau nei 2–3 savaites, naudinga pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Sunerimti verta ir tada, kai po švenčių tampa sunku imtis kasdienės veiklos, rytais atsikelti, mažėja darbingumas ir dėmesio koncentracija.
Greiti sprendimai – ar tikrai veiksmingi?
Norėdami pasijusti geriau, žmonės neretai griebiasi greitų, tačiau trumpalaikių nuotaikos gerinimo būdų: saldumynų, kavos ar impulsyvių pirkinių. Vis dėlto, ilgainiui jie ne sumažina, o padidina vidinę įtampą. Greta Danielė paaiškina, kodėl: „Saldumynai sukelia cukraus kiekio kraujyje svyravimus, kurie gali lemti dirglumą, energijos trūkumą ir liūdesį. Nors kofeinas veikia kaip stimuliatorius ir pažadina apsnūdusį organizmą, jis gali padidinti kortizolio kiekį kraujyje ir taip sustiprinti vidinę įtampą. Tuo metu impulsyvūs pirkiniai dažniausiai susiję su staigiu dopamino šuoliu, kurį vėliau lydi kaltės jausmas, finansinis spaudimas, savikritika ar nusivylimas savimi.“
Kaip iš tiesų stiprinti emocinę savijautą?
Nervų sistemą geriausiai padeda stiprinti ir emocinę pusiausvyrą atkurti kasdieniai įpročiai. Reguliarus miego režimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba yra pamatiniai elementai. Taip pat naudinga bent 30–60 minučių per dieną praleisti lauke, dienos šviesoje. Emocinei savijautai svarbūs ir reguliarūs susitikimai su draugais, bei realistiški ir papildomo streso nekeliantys tikslai.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.