Nors vasarą dažnai atrodo, kad organizmo stiprinimas yra antraeilis, šeimos gydytoja primena: „Nors vasarą mažiausiai norime galvoti apie savo organizmo stiprinimą, visgi, ne be reikalo sakoma – roges žiemai ruošk vasarą. Šis metų laikas yra idealus norintiems sustiprinti savo sveikatą ir pasiruošti ilgai mūsų šalyje trunkančiam šaltajam ir tamsiajam sezonui. Būtent todėl svarbu vasarą išnaudoti kiek galima geriau ir pasirūpinti savimi bei papildyti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis“.
Vasaros mitybos gidas: natūralūs vitaminų šaltiniai
Pagrindinis žingsnis geros savijautos link – subalansuotas mitybos racionas. Rinkitės natūralius, ekologiškus, prinokusius ir švariai nuplautus vaisius bei daržoves. Kuo didesnė įvairovė ir spalvų gama, tuo geriau.
Šeimos gydytoja S. Liubinskienė išskiria daugybę uogų, kuriose gausu gyvybiškai svarbių vitaminų ir mineralų: „Valgykite mėlynes, kurios turi itin daug vitaminų – C, P, B1 ir B2; avietes, kuriose gausu mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, cinkas, magnis, fosforas, natris bei vitaminų A, C ir E. Žemuogės papildys jūsų C ir B grupės vitaminų, folio rūgšties, geležies, flavonoidų, karotinoidų, kalio, kalcio ir magnio atsargas. Šilauogės aprūpins antioksidantais, vitaminais C, B6, E ir A, o juodieji serbentai yra tikra vitaminų bomba, nes juose gausu polifenolių medžiagų, antioksidantų, gama-linoleno rūgšties. Lietuvių itin mėgstamos braškės ir vyšnios yra taip pat puikus naudingų medžiagų šaltinis, pastaruoju metu įvertinta ir agrastų nauda mūsų organizmui“.
Nepaprastai svarbios ir daržovės. Pomidorai praturtins likopenu, kaliu, magniu ir vitaminu C. Morkos – vitaminu A ir antioksidantais. Vitamino C atsargas padidins paprikos, svogūnai, petražolės ir špinatai. Burokėliai prisidės prie geležies, o ridikėliai, kopūstai bei baklažanai papildys jūsų racioną. Karštomis dienomis skysčių balansui atstatyti padeda arbūzai, melionai ir agurkai.
Fermentuoti produktai: paruoškite organizmą žiemai
„Vasarai persiritant į antrąją pusę, daugelis pradeda ruoštis šaltajam sezonui ir dalį daržovių fermentuoja bei raugina. Moksliniai tyrimai rodo, jog lengvai rauginti produktai turi teigiamą įtaką sveikai žmogaus mikrobiotai – mikroorganizmų visumai, kuri kolonizuoja mūsų išorinį kūną ir vidaus organų gleivines, dalyvauja svarbiuose procesuose formuojant žmogaus imunitetą. Todėl nepamirškite pasirūpinti atsargomis žiemai“, – primena šeimos gydytoja.
Vasaros mitai: ar tikrai vitaminų netrūksta?
Nors atrodo, kad vasarą vitaminų trūkumas yra mažai tikėtinas, jis gali pasireikšti. Rizikos grupėje – mitybos sutrikimų turintys asmenys, rūkantieji, piktnaudžiaujantys alkoholiu, besilaukiančios ar maitinančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, paaugliai, sunkiai fiziškai dirbantys ar intensyviai sportuojantys, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis.
„Svarbu nepamiršti, kad intensyviai sportuojant ar esant itin šiltiems orams, vasaros metu gausiau prakaituojama, o su prakaitu iš mūsų organizmo pasišalina vanduo ir druskos su svarbiomis mineralinėmis medžiagomis. Dėl prarasto vandens, magnio ir kalio, dažniau pasireiškia mėšlungis, jaučiama dehidratacija ir nuovargis. Nepasirūpinus pilnaverte mityba gali pasireikšti ir geležies trūkumas, veganams padidėja vitamino B12, folio rūgšties stokos rizika“, – pasakoja S. Liubinskienė.
Net ir vasarą gali trūkti vitamino D, nors jis vadinamas saulės vitaminu. Jo sintezei įtakos turi amžius, odos tipas, apranga ir bendra sveikatos būklė.
Papildai: vartoti ar nevartoti? Gydytojo patarimas
„Jeigu žmogus yra sveikas ir visavertiškai maitinasi, papildomai vartoti maisto papildų su vitaminais ir mikroelementais dažniausiai nereikia. Vis dėlto, jeigu mityba yra apleista, tam tikrų medžiagų poreikis padidėjęs ar sutrikęs jų pasisavinimas bei apykaita, arba įtariamas kažkurio vitamino ar mineralo trūkumas, rekomenduojama dėl to pirmiausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris paskirs reikalingus tyrimus“, – teigia šeimos gydytoja.
Intensyviai gyvenantiems, sportuojantiems ar dirbantiems karštoje aplinkoje svarbu gerti pakankamai skysčių, o gausiau prakaituojantiems – ir magnio. Retai valgantiems žuvį rekomenduojami žuvų taukai ar Omega-3 papildai.
Vitaminų perdozavimas: kada pagalba virsta grėsme?
Nors daugelis savo nuožiūra renkasi vartoti maisto papildus, gydytoja perspėja apie galimą žalą. „Per parą suvartojamų vitaminų ir mikroelementų kiekis neturėtų būti didesnis kaip 100 proc. sveikatos ir mitybos specialistų nurodyto kiekio. Per didelis suvartojimas, perdozavimas gali neigiamai ir net toksiškai paveikti jūsų organizmą. Deja, bet perdozavimai dažniausiai nutinka tada, kai yra vartojami keli sudėtiniai papildai, neįsigilinus į jų sudėtis, ar jos nesidubliuoja, ar dozės neviršija paros rekomenduotinų normų, ar preparatai yra vartojami tinkamu būdu“, – pažymi S. Liubinskienė.
Nesant medžiagų trūkumui, papildų perdozavimas gali sukelti įvairius negalavimus: nuo galvos skausmo ir plaukų slinkimo iki virškinimo sutrikimų, kepenų ar inkstų funkcijos pažeidimų, širdies ritmo sutrikimų bei neurologinės simptomatikos.
Šeimos gydytoja perspėja: „Ypač pavojingas yra vitaminų A, D ir E, kurie yra tirpūs riebaluose, perdozavimas – jis gali pakenkti kepenims, nulemti kraujo krešėjimo sutrikimus. Vitamino A perdozavimas yra itin pavojingas nėščiosioms; vitamino D „padauginimas“ sukelia pykinimą, sumišimą, raumenų silpnumą, gali skatinti inkstų akmenų susidarymą, inkstų nepakankamumą, aritmiją. Tuo metu labai didelės vitamino C dozės lemia viduriavimą, pilvo skausmą ir pykinimą, inkstų akmenligės išsivystymą, o B grupės vitaminų perdozavimas – odos pažeidimus, pykinimą, vėmimą, širdies ritmo sutrikimus ir sunkius neurologinius simptomus. Pasitarkite su gydytoju ir savo nuožiūra nevartokite kalio bei magnio papildų, jeigu turite lėtinių ligų – tai yra itin svarbūs elektrolitai, kurių perdozavimas gali būti kritiškas ir lemti širdies ritmo sutrikimus, komą ar net širdies sustojimą“.
Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, būtina atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Pirmiausia visada verta pasitelkti natūralius būdus organizmui stiprinti, o vasara tam yra idealus metas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.