Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau susiduriama su erkių platinamomis ligomis, o biologų perspėjimai tampa dar aktualesni. Mokslininkai praneša apie naujos erkių rūšies atradimą, kuri keičia nusistovėjusias aktyvumo taisykles ir verčia saugotis ne tik pavasarį ar rudenį, bet ištisus metus.
Nauja erkių rūšis keičia taisykles: pavojus ištisus metus
Prieš porą metų Lietuvos mokslininkai Raseinių rajone aptiko naują erkių rūšį, lotyniškai vadinamą Haemaphysalis concinna. Ši rūšis, anksčiau plitusi Lenkijos viduryje ir Šiaurėje, iš pirmo žvilgsnio nesiskiria nuo vietinių erkių, tačiau jos identifikavimui prireikė atidžių molekulinių tyrimų. Kol įprastų pievinių erkių aktyvumo pikas stebimas nuo ankstyvo pavasario iki balandžio, o miškinių – gegužės mėnesį, naujai atrastos erkės aktyviausios vasaros viduryje – liepą ir rugpjūtį.
Biomedicinos mokslų daktaras A. Paulauskas perspėja: „Dabar atsiranda erkių, kurios gali platinti erkinį encefalitą ir vasarą, todėl ramių metų nebėra, visą vasarą esame rizikos zonoje ir turime saugotis.“ Tai reiškia, kad apsauga nuo šių pavojingų parazitų tampa nuolatine užduotimi.
Erkių platinamos ligos ir jų grėsmės
Erkės įkandimas, nors ir neskausmingas, gali turėti rimtų pasekmių. Lietuvoje dažniausios erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga. Tačiau erkės platina ir kitų pavojingų infekcijų sukėlėjus, tokių kaip anaplazmozė (kurios simptomai primena pradinę erkinio encefalito stadiją), šunims pavojingos babeziozės, dėmėtosios šiltinės, Marselio karštligės bei tuliaremijos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2020 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 669 erkinio encefalito atvejai, iš kurių 3 baigėsi mirtimis, o Laimo liga susirgo 2811 žmonių. Didžiausi erkinio encefalito rodikliai fiksuojami Utenos apskrityje.
Klimato kaita ir žemdirbystė: palankios sąlygos erkėms
Biologai pastebi, kad erkių populiacijos didėjimui ir naujų rūšių plitimui didelę įtaką turi klimato pokyčiai.
Anksčiau šaltesnės žiemos ir sausesnės vasaros neleisdavo tam tikroms erkių rūšims išgyventi, tačiau dabar šiltesnės žiemos ir drėgnesnės vasaros sudaro palankesnes sąlygas joms veistis ir plisti Lietuvoje. Be to, pasikeitusi žemės ūkio taktika, pavyzdžiui, atsisakymas deginti pernykštę žolę, taip pat prisideda prie erkių skaičiaus augimo. Mokslininkai taip pat nurodo pesticidų naudojimo žemės ūkyje poveikį erkių populiacijai, nors ne visada aišku, kokiu būdu.
Erkės tyko ir mieste: mitas apie saugią aplinką
Dažnai manoma, kad erkės tyko tik giliai miškuose, tačiau tai klaidingas mitas. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius A. Paulauskas pabrėžia, kad didžiausia rizika yra pamiškėse, tačiau gausių erkių židinių aptinkama ir miestų parkuose, kolektyviniuose soduose bei gyvenvietėse. Erkės plinta ne tik ropodamos, bet ir prisikabinusios prie gyvūnų, tokių kaip stirnos, lapės, smulkūs graužikai, ir net migruojančių paukščių. Todėl erkė lengvai gali nukristi į kiemą ar sodą ir įsisiurbti naminiams gyvūnams ar žmonėms.
Profesorius taip pat paneigia mitą, kad tam tikros erkės pavojingos tik gyvūnams. „Tiesa, kuo ankstesnės stadijos erkė, tuo ji jautresnė temperatūros ar drėgmės pokyčiams, todėl šaltos žiemos ir karštos bei sausos vasaros joms yra pražūtingos. Pavyzdžiui, lervų išgyvena vos 5 proc., nimfų – 20 proc., o suaugusios yra labiausiai atsparios aplinkos pokyčiams. Suaugusi erkė nesimaitinusi gali išgyventi ir 2–3 metus“, – sako biologas. Visos erkės per visas vystymosi stadijas yra pavojingos žmogui.
Efektyviausia apsauga: skiepai ir prevencinės priemonės
Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau ją galima sėkmingai gydyti antibiotikais. Tuo tarpu erkinis encefalitas, neturintis specifinio gydymo, yra viena svarbiausių centrinės nervų sistemos infekcijų Lietuvoje. Vienintelė patikima ir saugi apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Prasidėjus erkių aktyvumo sezonui, rekomenduojama skiepytis pagreitinta schema. Pilnai apsaugai reikalingos trys skiepų dozės, tačiau pakankama apsauga susidaro jau po dviejų dozių.
Biologas A. Paulauskas pataria, kad erkiniam encefalitui perduoti pakanka vos erkės įsisiurbimo, nes virusas yra erkės seilėse. Todėl efektyviausia priemonė yra išvengti įkandimo ir skiepai. Gamtoje rekomenduojama dėvėti šviesius, ilgomis ir prigludusiomis rankovėmis drabužius, kelnių klešnes sukišti į kojines ar aulinukus, naudoti erkes atbaidančias medžiagas (repelentus). Grįžus namo, būtina kruopščiai apsižiūrėti ir pakabinti drabužius negyvenamoje patalpoje ar saulėkaitoje.
Jei erkė vis dėlto įsisiurbė, ją reikia pašalinti staigiu, tiesiu judesiu, suėmus kuo arčiau galvutės smailiu pincetu. Po pašalinimo žaizdelę dezinfekuokite ir stebėkite savijautą bent 33 dienas, per kurias gali pasireikšti erkinio encefalito požymiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.