Sustabdomas ne tik lėtinių ligų vystymasis, bet ir pagerėja bendra savijauta. Pasikeičia uoslės ir skonio pojūčiai, pagerėja kvėpavimo funkcija, dingsta kosulys, pageltę nagai nuauga, pagerėti gali net estetinė odos būklė.
Rūkymo žala: nuo insultų iki vėžio
Rūkalų tiesioginį poveikį patiria organizmo dalys, kurios atsiduria jų kelyje – lūpos, liežuvis, burnos ertmė, gerklė ir, žinoma, plaučiai. „Kur yra kontaktas, ten patiriama žala. Visų pirma atsiranda kvėpavimo takų dirginimas, o kontaktui tęsiantis vystosi ir uždegimas“, – pasakojo Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Goda Šlekytė.
Deja, žala daroma ir kitoms organizmo sistemoms, nes rūkaluose esančios medžiagos patenka į kraują, kuris jas išnešioja po visą kūną. „Pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sluoksnis, greičiau vystosi aterosklerozė. Kraujotakai padaryta žala reiškia dažnesnius galvos smegenų ir širdies kraujotakos sutrikimus (insultus, infarktus)“, – paaiškino G. Šlekytė. Gydytoja pridūrė, kad sutrikus kraujotakai nukenčia ir kiti gyvybiškai svarbūs organai – inkstai, kasa.
Nuolat vartojami rūkalai dirgina plaučius ir paskatina uždegiminius procesus. Tabako gaminiuose esančios medžiagos taip pat slopina imunitetą. „Dėl to plaučiai tampa imlesni infekcijoms, dažniau sergama plaučių, gerklės ar kitais uždegimais“, – paaiškino G. Šlekytė.
Pažeista gleivinė išskiria daugiau sekreto, kuris blogiau pašalinamas, todėl uždegimas vyksta nuolat. „Sekretas nepasišalina iš kvėpavimo takų, sukeliamas uždegimas, o imuninės sistemos ląstelių išskiriamos aktyvios medžiagos pažeidžia normalų audinį, kuris nebespėja atsinaujinti, tad gali atsirasti visam laikui liksiantys pažeidimai“, – įspėjo gydytoja pulmonologė. Vystosi bronchitas, žmogus nuolat kosėja ir skrepliuoja. Jei pažeidžiami ne tik kvėpavimo takai, bet ir patys plaučiai, vystosi emfizema. „Galiausiai, jei kontaktas su rūkalais bus ilgalaikis, prasideda ir onkologinės plaučių ligos“, – konstatavo G.
Šlekytė.
Greitas organizmo atsistatymas: pokyčiai jau po kelių dienų
Kuo ilgesnis rūkoriaus stažas, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys negrįžtami pažeidimai, tačiau gydytoja pabrėžia, kad metus rūkyti dauguma organizmo funkcijų geba grįžti į normalų lygį. „Beveik iš karto atsistatinėti pradeda širdies ir kraujagyslių sistema. Mažėja kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis. Po pusės paros pradeda valytis kraujas, jame mažėja anglies monoksido. Pagerėja viso organizmo aprūpinimas deguonimi, nes hemoglobinas tuomet geba lengviau jį įsisavinti“, – pasakojo G. Šlekytė.
Metus rūkyti, jau po trijų dienų ima atsistatyti uoslės ir skonio receptoriai, po mėnesio – ima gerėti plaučių funkcija – žmogus mažiau dūsta. „Tuomet mažėja ir kosulys bei skreplių išsiskyrimas. Ilgalaike prasme šitie simptomai gali visiškai išnykti“, – patikino gydytoja pulmonologė. Jeigu žmogus meta rūkyti ir sugeba negrįžti prie tabako gaminių, po 10 metų jo rizika susirgti plaučių vėžiu ir nuo jo mirti sumažėja maždaug perpus, lyginant su vis dar rūkančiais žmonėmis. „Po 20 metų rizika susirgti onkologinėmis ligomis tampa beveik lygiai tokia pati, kaip bendros populiacijos“, – sakė G. Šlekytė. Vis dėlto, negrįžtami pokyčiai, kurių neatitaiso net rūkalų atsisakymas – tai struktūriniai plaučių ir bronchų anatomijos pakitimai, atsirandantys ilgus metus vartojant tabaką.
Estetiniai pokyčiai ir svorio mitai
Su rūkymu siejami ir įvairūs išvaizdos pokyčiai: pageltę nagai, dantys, greičiau besiraukšlėjanti oda. Pasak gydytojos, nevartojant nikotino, pageltę nagai nuauga ir įgyja įprastą spalvą. Dantys – kitas reikalas, jie metus rūkyti neatsinaujina. „Odos pokyčių grįžtamumas priklauso nuo žmogaus amžiaus ir stažo. Jei asmuo jaunesnis, ilgai nerūkė, tai estetinė odos išvaizda gali atsistatyti“, – paaiškino G. Šlekytė.
Dažnas rūkantysis liekną figūrą sieja būtent su cigaretėmis. Tiesa, kad nikotinas šiek tiek greitina medžiagų apykaitą ir mažina apetitą. Tačiau tai nereiškia, kad papildomi kilogramai yra neišvengiami, jei žmogus meta rūkyti. „Kai atsisakoma vienos priklausomybės, dažnai ieškoma, kuo ją pakeisti. Taip atsiranda užkandžiavimas, didesni maisto kiekiai pakeičia cigaretes. Tačiau, jei žmogus tvirtai apsisprendžia mesti rūkyti, sveikai maitinasi, didelio kūno svorio skirtumo nebus“, – patikino gydytoja pulmonologė.
Priklausomybės pinklės ir efektyvi pagalba
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė paaiškino, kad tabako gaminiuose esančios psichoaktyvios medžiagos veikia centrinę nervų sistemą žmogaus smegenyse, todėl prie jų priprantama ypač greitai. „Visos psichoaktyvios medžiagos turi tendenciją sukelti priklausomybę. Tai sudėtingi veikimo mechanizmai, bet rezultate žmogus tampa priklausomas nuo tabako ir jo skilimo produktų. Nesvarbu, ar tai tradicinių cigarečių rūkymas, elektroninių cigarečių veipinimas, tabako uostymas ar kramtymas – veikia vienodi priklausomybės mechanizmai“, – pasakojo G. Laubner-Sakalauskienė.
Tabaką vartoja maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų, tačiau net 70 proc. jų norėtų atsikratyti priklausomybės. Sąlyginai lengvai tai padaro tik vienas iš dvidešimties, o absoliuti dauguma neištveria ir prie žalingo įpročio grįžta per pirmąją savaitę. „Tai parodo, kokia priklausomybė stipri. Sukeliamas malonumo pojūtis – susikaupimas, produktyvumas. Susidaro klaidingas įspūdis, kad be rūkalų gerai būti negali. Vėliau labai sunku smegenis įtikinti, kad tas pats susikaupimas ir darbingumas gali būti išlaikyti be tabako. Smegenyse įvyksta apgaulė, kuri nulemia priklausomybę“, – paaiškino G. Laubner-Sakalauskienė.
Gydytoja toksikologė paaiškino, kad tabakas rūkančiajam regisi, kaip priemonė savijautai pagerinti, tačiau būtent priklausomybę lemia subjurusią nuotaiką. „Žmonės klaidingai galvoja, kad surūkę cigaretę jie pradės blaiviai mąstyti, susikoncentruos darbui. Iš tikrųjų situacija priešinga – organizmas pripratęs prie tabako gaminio ir būtent medžiagos koncentracijos sumažėjimas kraujyje sukelia padidėjusį dirglumą, nerimą, nesugebėjimą susikaupti“, – pastebėjo G. Laubner-Sakalauskienė. „Kai parūkoma, atkuriama tabako sudedamųjų medžiagų koncentracija organizme, žmogus trumpam pasijaučia geriau, taip kaip nerūkantis žmogus jaučiasi visą laiką“, – pridūrė gydytoja.
Ji pabrėžė, kad norint įveikti priklausomybę itin svarbus emocinis palaikymas. Nuraminti ir priminti, kokį apgaulingą pojūtį sukuria priklausomybė, nėra būtinas gydytojas. Tai padaryti gali socialinis darbuotojas, visuomenės sveikatos specialistas, psichologas ar draugas, kuris nevartoja tabako produktų. „Tabako gaminiai yra, turbūt, greičiausiai priklausomybę sukeliantis produktas. Jei žmogus prieš pabandymą rūkyti suvoktų, jog priklausomybė išsivysto žaibo greičiu, tai tikriausiai priverstų susimąstyti“, – pastebėjo G. Laubner-Sakalauskienė.
Nemokama pagalba metantiems rūkyti: kur kreiptis?
Specialistai pabrėžia, kad valstybė rūpinasi gyventojų sveikata ir yra sukūrusi bei numačiusi naujų priemonių, padedančių atsikratyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Šiuo metu nemokamas metimo rūkyti konsultacijas teikia Respublikinio priklausomybės ligų centro filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Siūloma paslauga – 6 specialisto konsultacijų ciklas. Kartu asmeniui taip pat gali būti išrašomas receptas medikamentiniam gydymui.
Siekiant koordinuotai teikti visą naujausią aktualią informaciją metimo rūkyti pagalbos klausimais, kad gyventojams būtų patogu vienoje vietoje rasti visą dominančią informaciją, yra sukurtas portalas nerukysiu.lt. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat planuoja, kad 2024 m. pradės veikti nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefono linija. Šio projekto tikslas – gyventojams patogiu laiku nemokamai telefonu juos konsultuoti. Pagalba būtų prieinama iš karto, nereikėtų laukti eilėje dėl gydytojo konsultacijos. Bus įgyvendinta ir plataus masto metimui rūkyti skirta nacionalinė viešinimo kampanija.
Šiuo metu jau yra parengtos priklausomybės nuo nikotino gydymo, metimo rūkyti pagalbos metodikos bei praktinis vadovas asmenims, metantiems rūkyti (artimiausiu metu bus paskelbti Respublikinio priklausomybės ligų centro interneto svetainėje www.rplc.lt). Pagal parengtas metodikas specialistai jau apmokomi teikti metimo rūkyti pagalbos paslaugas.
Numatoma prasmingų iniciatyvų ir ateityje, kurioms jau šiandien klojami pamatai. Sveikatos apsaugos ministerijos pastangomis parengtas ir šiuo metu derinamas aprašas, pagal kurį pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (poliklinikose, pirminės sveikatos centruose, savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose) bus teikiamos trumposios metimo rūkyti intervencijos, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.