„Paprastas kraujo tyrimas išgelbėjo mano gyvybę“, – pasakojo Nella Pignatelli, ragindama kiekvieną atidžiau įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus ir nedelsiant kreiptis į medikus, net pastebėjus nežymius sveikatos sutrikimus.
Nella prisiminė, kaip, pakeitus darbą, nuolat jautėsi pavargusi. Nors nuovargiui iš pradžių neskyrė didelio dėmesio, po kelių mėnesių simptomai sustiprėjo, kol moteris pasiekė tašką, kai manė prarandanti sveiką protą. Ypač nerimą kėlė dvi valandas trukę kraujavimai iš nosies. Nepaisant to, Nella delsė kreiptis į medikus, kaip ir daugelis žmonių, atidėliojančių apsilankymą pas gydytoją dėl baimės sužinoti apie rimtą ligą ar nenoro gaišinti medikų laiko.
Klastingo vėžio požymiai: ką būtina žinoti?
Deja, daugelis 18–24 metų amžiaus žmonių nežino pagrindinių penkių simptomų, galinčių rodyti galimą vėžio susirgimą, nurodo labdaros organizacija „Teenage Cancer Trust“. Svarbiausi įspėjamieji vėžio požymiai yra šie:
- Neaiškios kilmės gumbai ir patinimai;
- Nepaaiškinamas nuolatinis nuovargis;
- Pakitę apgamai;
- Nuolatinis skausmas, kurio priežastis nežinoma;
- Staigūs, aiškios priežasties neturintys svorio pokyčiai.
Asmeninės istorijos: nuo nuovargio iki ūminės leukemijos
Nellos istorija – ryškus pavyzdys, kokia svarbi ankstyva diagnostika. Po apsilankymo pas šeimos gydytoją ir kraujo tyrimo, o vėliau ir kaulų čiulpų tyrimų, paaiškėjo, kad mergina serga ūmine leukemija – agresyvia ir sparčiai progresuojančia baltųjų kraujo kūnelių vėžio forma, reikalaujančia skubaus gydymo.
Panaši istorija nutiko ir 25-erių Laurenai. Nuovargis, kosulys ir nuolatinis peršalimas jai atrodė tik „įtempto gyvenimo“ pasekmė. Kai ant kūno atsirado netikėtų bėrimų, mergina iš pradžių kaltino kosmetikos priemones. Tačiau bėrimams nedingus ir simptomams progresuojant, paprastas kraujo tyrimas atskleidė tikrąją priežastį – ūminę leukemiją, kuriai gydyti prireikė net kamieninių ląstelių transplantacijos.
Abi moterys vieningai ragina žmones nesijaudinti, bet ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, jei pastebimi bet kokie sveikatos pokyčiai. „Niekas geriau nepažįsta jūsų organizmo nei jūs patys“, – pabrėžia Nella. „Gailiuosi, kad nesikreipiau pagalbos anksčiau, nes tada būčiau greičiau gavusi gydymą.“
Vėžys jauname amžiuje ir rizikos veiksniai
Nors gydytojai vyresnį amžių įvardija kaip svarbų vėžio rizikos veiksnį, jie įspėja, kad onkologinėmis ligomis susirgti gali ir jauni žmonės. Jungtinėje Karalystėje kasmet vėžiu suserga apie 2400 žmonių iki 25 metų, nors tai sudaro tik 1 procentą visų naujų vėžio atvejų.
Onkologinių ligų diagnozių skaičius nuolat auga ir, prognozuojama, iki 2040 metų išaugs trečdaliu. Šį augimą iš esmės lemia visuomenės senėjimas, tačiau rūkymas ir nutukimas taip pat yra svarbūs veiksniai, prisidedantys prie vėžio plitimo. Tai reiškia, kad bent dalies vėžio atvejų galima išvengti, keičiant gyvenimo būdą ir atidžiai stebint savo sveikatą.
Paprasti kraujo tyrimai ir savalaikė medicininė pagalba gali tapti esminiu žingsniu gelbstint gyvybę. Nekantraukite, jei organizmas siunčia įspėjamuosius signalus – pasitikrinkite.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.