Epilepsija, dar žinoma kaip nuomaris, yra dažnas lėtinis centrinės nervų sistemos sutrikimas, pasižymintis pasikartojančiais priepuoliais – nenormaliais smegenų elektriniais iškrūviais. Šia liga sergantiesiems kartkartėmis pasireiškia traukuliai, sąmonės praradimas, o kai kuriais atvejais gali sumažėti ir protiniai gebėjimai. Priepuoliai gali kartotis ilgą laiką ir neišnykti visą gyvenimą. Nors epilepsija dažniausiai diagnozuojama iki trisdešimties metų amžiaus, ji gali paliesti tiek žmones, tiek gyvūnus. Svarbu atskirti epilepsiją nuo epilepsinio sindromo, kuris nustatomas, kai traukulių priežastis yra aiški, pavyzdžiui, karščiavimas, trauma ar apsinuodijimas.
Kas sukelia epilepsijos priepuolius ir didina riziką?
Epilepsijos priepuolius gali išprovokuoti įvairūs veiksniai. Tarp dažniausių priežasčių ir veiksnių, galinčių sukelti priepuolį, yra virusinės infekcijos, staigūs orų pokyčiai, didelis fizinis ar protinis stresas, miego trūkumas, alkoholio vartojimas (ypač dideli kiekiai arba staigus nutraukimas), kai kurie medikamentai (įskaitant nereguliarų vaistų nuo epilepsijos vartojimą), karštis ir stipri bei mirganti šviesa.
Padidėjusi rizika susirgti epilepsija yra susijusi su tam tikromis aplinkybėmis, tokiomis kaip mamos nėštumo metu patirtas nėščiųjų cukrinis diabetas, infekcinės ligos ar kraujospūdžio problemos. Taip pat rizika didėja, jei vaikas patyrė gimdymo traumą arba gimdymas buvo ilgas ir komplikuotas. Epilepsija gali išsivystyti po galvos smegenų ar jų dangalų uždegimo, galvos smegenų traumos, insulto ar esant galvos smegenų navikams.
Epilepsijos simptomai ir priepuolių įvairovė
Epilepsijos priepuolių klinikinė išraiška labai priklauso nuo to, kurioje galvos smegenų žievės srityje jie kyla. Pagrindiniai simptomai gali apimti galūnių trūkčiojimą, kūno dalių įsitempimą, seilėtekį, orientacijos sutrikimą, traukulius veide ir sąmonės netekimą.
- Židininiai (daliniai) priepuoliai: Šie priepuoliai atspindi smegenų pažeidimo ar dirginimo vietą, o jų metu žmogus gali išlikti sąmoningas (paprastieji priepuoliai) arba prarasti sąmonę (sudėtingieji arba kompleksiniai priepuoliai).
- Toniniai ir kloniniai traukuliai: Traukuliai gali pasireikšti kūno dalių įsitempimu (toniniai) arba trūkčiojimu (kloniniai). Jie gali prasidėti vienoje kūno pusėje, veide ar galūnėje, o vėliau išplisti į kitas kūno dalis.
- Generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai: Tai viso kūno traukuliai, kurių metu žmogus netenka sąmonės, visas kūnas įsitempia, po to pradeda trūkčioti ir galiausiai atsipalaiduoja. Priepuolio metu gali būti sukandamas liežuvis, o po jo žmogus gali nevalingai pasišlapinti ar/ir pasituštinti, kurį laiką nereaguoti į aplinką, būti sumišęs ir neprisiminti įvykių.
- Absansai: Vaikams ar paaugliams pasitaikantys trumpalaikiai sąmonės netekimo epizodai be nevalingų judesių, kai asmuo trumpam „sustingsta“ arba nustoja kalbėti.
Epilepsija vaikystėje dažnai susijusi su mokymosi sunkumais, įskaitant dėmesio koncentracijos problemas ir prastesnį įsiminimą. Priepuolių dažnis ir eiga gali labai skirtis – nuo kelių per dieną iki vieno per kelerius metus. Kai kuriais atvejais, ypač vaikystės epilepsijos formų, priepuoliai gali retėti ar net visai išnykti su amžiumi.
Epilepsijos gydymas ir pirmoji pagalba
Epilepsija gydoma specifiniais vaistais nuo epilepsijos nuolat ir ilgai, kartais net visą gyvenimą. Preparatą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į priepuolių rūšį ir kitus sveikatos aspektus. Vaistų vartojimo negalima nutraukti staiga – tai turi būti daroma palaipsniui. 2018 metais Lietuvoje pradėtos taikyti chirurginės procedūros, kai atkakliai epilepsijos formai gydyti implantuojamas klajoklio nervo stimuliatorius, siunčiantis elektrinius impulsus ir padedantis kontroliuoti priepuolius.
Ilgai sergant epilepsija, gali atsirasti tam tikrų charakterio ypatumų, tokių kaip smulkmeniškumas ar pedantiškumas, taip pat nuotaikos svyravimai ir suvokimo funkcijų pablogėjimas. Vaistai nuo epilepsijos gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, pavyzdžiui, slopinimą, mieguistumą, pykinimą, svaigulį, nuovargį, nemigą, neaiškų matymą, sujaudinimą, svorio padidėjimą, nepageidaujamą plaukuotumą ar plaukų slinkimą, spuogus, menstruacijų ciklo sutrikimus ir kraujo sudėties pakitimus.
Kada kviesti medikus?
Greitąją pagalbą būtina kviesti, jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes, jei asmuo ilgai neatgauna sąmonės, jei susižeidė priepuolio metu, jei kyla temperatūra, arba jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį (tai pavojinga gyvybei). Nedelsiant medikus reikia kviesti, jei priepuolis ištinka nėščią moterį ar kūdikį.
Pirmoji pagalba ištikus priepuoliui
Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti. Niekada negalima nieko kišti į burną. Pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei kvėpavimas sutrikęs (gali būti užkritęs liežuvis), būtina atlaisvinti kvėpavimo takus: lengvai paėmus už smakro pražiodyti ir šiek tiek atgal atlošti galvą. Kol atgaus sąmonę, ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį. Negalima palikti ligonio vieno, kol jis visiškai atgaus sąmonę ir orientaciją.
Svarbūs patarimai sergantiesiems ir jų artimiesiems
Be skubios medicininės pagalbos, yra ir kitų svarbių aspektų. Būtina kreiptis į gydytoją, jei pirmą kartą ištinka traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas, ypač jei jį lydi galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas ar kiti papildomi simptomai. Jei priepuoliai kartojasi, gydytojas turi būti informuotas apie priepuolių pobūdžio pasikeitimus, dažnėjimą, sunkėjimą ar naujų simptomų atsiradimą. Moterims, planuojančioms nėštumą, būtina iš anksto pasitarti su ginekologu ir neurologu dėl gydymo koregavimo. Taip pat patartina vengti priepuolius provokuojančių veiksnių ir potencialiai gyvybei grėsmingų situacijų, pavyzdžiui, nesimaudyti vandens telkiniuose vieniems, nedirbti aukštyje ar su besisukančiais mechanizmais. Dėl galimybės vairuoti automobilį būtina pasitarti su gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.