Pieno produktų sukelti virškinimo sutrikimai dažnai nuvertinami, tačiau statistika rodo, kad tai gali būti gerokai dažnesnė problema, nei manoma – Lietuvoje laktozės netoleravimas nustatomas maždaug trečdaliui suaugusiųjų. Gydytoja gastroenterologė Agnė Dikčiūtė sako, kad pasikartojantys simptomai po pieno produktų vartojimo neturėtų būti ignoruojami, nes jie signalizuoja apie organizmo reakciją į laktozę, o ilgainiui gali lemti mitybos nepakankamumą bei prastesnę gyvenimo kokybę.
Laktozės netoleravimas: kas tai ir kodėl jis atsiranda?
Kaip pastebi A. Dikčiūtė, laktozės netoleravimas yra susijęs su fermento laktazės trūkumu. Dėl jo sutrinka pieno cukraus – laktozės – skaidymas, todėl ji nepasisavinama ir patenka į žarnyną, kur ją fermentuoja bakterijos. Pasak specialistės, šio proceso metu susidaro dujos ir rūgštys, kurios ir sukelia nemalonius simptomus.
„Dažniausiai pacientai skundžiasi pilvo pūtimu, spazminiu skausmu, „gurguliavimu“, viduriavimu, taip pat gali pasireikšti pykinimas ar net vėmimas. Šie simptomai paprastai pasireiškia praėjus 30 minučių–2 valandoms po pieno produktų vartojimo, o jų intensyvumas priklauso nuo suvartoto kiekio, individualios žarnyno mikrobiotos ir laktazės aktyvumo. Svarbus požymis – simptomai dažniausiai nevargina naktį ir turi aiškų ryšį su konkrečiais maisto produktais“, – aiškina gydytoja gastroenterologė.
Ji pabrėžia, kad ši būklė dažnai painiojama su alergija pienui, tačiau šių sutrikimų kilmė yra skirtinga.
„Alergija pienui yra imuninės sistemos reakcija į pieno baltymus ir gali būti pavojinga gyvybei – net ir nedidelis kiekis gali sukelti stiprią reakciją. Laktozės netoleravimas yra virškinimo sutrikimas, kuris sukelia diskomfortą, bet nėra pavojingas gyvybei“, – sako A. Dikčiūtė.
Kada ir kodėl pasireiškia laktozės netoleravimas?
Anot A. Dikčiūtės, svarbu žinoti, kad laktozės netoleravimas gali atsirasti ir vėliau gyvenime, net jei anksčiau pieno produktai buvo toleruojami gerai.
„Kūdikystėje laktazės aktyvumas yra aukštas, tačiau su amžiumi jis natūraliai mažėja, todėl simptomai dažniausiai pasireiškia 20–40 metų amžiuje. Tačiau ne visais atvejais ši būklė yra nuolatinė. Laktazės aktyvumas gali sumažėti ir laikinai – pavyzdžiui, po žarnyno infekcijų, sergant celiakija, Krono liga, po antibiotikų ar chemoterapijos. Tokiais atvejais, atsistačius žarnyno gleivinei, fermento aktyvumas dažnai sugrįžta“, – teigia gydytoja gastroenterologė.
Kaip gyventi su laktozės netoleravimu: mitybos patarimai
Diagnozavus laktozės netoleravimą, pasak gydytojos, svarbiausia ne skubėti atsisakyti visų pieno produktų, o rasti individualiai tinkamą mitybos modelį.
„Laktozės kiekis produktuose labai skiriasi. Piene jo yra daug, todėl jis dažniausiai sukelia stipresnius simptomus. Tuo tarpu fermentuoti produktai – jogurtas, kefyras, rūgpienis – bei brandinti sūriai turi gerokai mažiau laktozės ir dažnai yra toleruojami“, – aiškina ji.
Pasak specialistės, svarbu ir vartojimo būdas – mažesni kiekiai, vartojimas su kitu maistu ar po valgio gali padėti sumažinti simptomus. Kai kuriais atvejais, pasitarus su gydytoju, gali būti naudojami ir laktazės fermento papildai.
Vis dėlto gydytoja įspėja, kad ignoruojami simptomai gali turėti platesnių pasekmių.
„Nuolatinis virškinimo diskomfortas veikia fizinę ir emocinę savijautą – gali atsirasti nuovargis, nerimas, sumažėti dėmesio koncentracija. Dėl šių priežasčių žmonės neretai ima riboti pieno produktus, tačiau tuomet padidėja mikroelementų, ypač kalcio, trūkumo rizika“, – pažymi A. Dikčiūtė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.