Insultas yra viena pavojingiausių ir pražūtingiausių ligų, paliečianti tūkstančius žmonių visame pasaulyje. Nors hemoraginis insultas, kurį sukelia kraujavimas į galvos smegenis ar po jų dangalais, yra retesnis, jo padariniai dažnai būna sunkesni. Tuo tarpu išeminis insultas, ištinkantis dėl kraujo krešulio, pasireiškia gerokai dažniau. Higienos instituto duomenimis, vien Lietuvoje pernai išeminis insultas ištiko daugiau nei 8 tūkstančius gyventojų, iš kurių beveik 3 tūkstančių baigėsi mirtimi. Net ir išgyvenusieji dažnai susiduria su ilgalaikiais ir sunkiais ligos padariniais.
Medikai nuolat pabrėžia, kad insulto riziką galima ženkliai sumažinti. Sveikas gyvenimo būdas – tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir nerūkymas – yra esminiai veiksniai siekiant apsaugoti save nuo šios ligos.
Statinai: ilgai diskutuota apsauga nuo insulto
Šalia gyvenimo būdo korekcijų, statinai jau kurį laiką minimi kaip veiksminga insulto prevencijos priemonė. Šie vaistai padeda mažinti riebalų sankaupas arterijose, taip užkertant kelią kraujo tiekimo į smegenis sutrikimams. Šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje vartoja statinus, siekdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant insultą.
Tačiau iki šiol medicinos bendruomenėje vyko diskusijos, ar statinai gali sumažinti pirmojo intracerebrinio kraujavimo – hemoraginio insulto – riziką. Naujas tyrimas, paskelbtas prestižiniame žurnale „Neurology“, įneša į šią diskusiją esminių argumentų ir teikia vilties.
Danijos tyrimas atskleidžia stulbinančius rezultatus
Danijos mokslininkai, pasitelkę daugiau nei 88 tūkstančių šalies gyventojų, kurie anksčiau nebuvo patyrę insulto, vaistų receptų ir sveikatos išrašų duomenis, atliko išsamų tyrimą. Tyrimo laikotarpiu 989 žmonės (vidutinis amžius 76 m.) patyrė pirmąjį kraujavimo insultą smegenų skilties srityje, o 1175 (vidutinis amžius 75 m.) – kitose smegenų dalyse. Hemoraginis insultas buvo suskirstytas į dvi grupes, siekiant nustatyti kraujavimo skirtumus įvairiose smegenų dalyse, nes, pavyzdžiui, tam tikrus hemoraginius insultus dažnai sukelia aukštas kraujospūdis. Nors tyrimą iš dalies finansavo farmacijos bendrovės „Novo Nordisk“ fondas, mokslininkai patikino, kad fondas nesikišo į tyrimo eigą ar rezultatų interpretaciją.
Tyrimo duomenys parodė, kad asmenys, kurie vartojo statinus, turėjo žymiai mažesnę insulto riziką. Tie, kurie vartojo statinus bet kurį laiką, turėjo 17 proc. mažesnę insulto riziką smegenų skilčių srityse ir 16 proc. mažesnę intracerebrinio kraujavimo riziką kitose smegenų dalyse. Dar įspūdingiau – jei pacientas statinus vartojo ilgiau nei penkerius metus, insulto rizika atitinkamai buvo net 33 proc. ir 38 proc. mažesnė.
„Tai džiuginanti žinia žmonėms, kurie vartoja statinus. Šie vaistai sumažina kraujavimo galvos smegenyse riziką, kaip ir pavojų, jog insultas ištiks dėl kraujo krešulių“, – komentavo tyrimo bendraautorius ir Pietų Danijos universiteto profesorius dr. Davidas Gaistas.
Tyrimo ribotumai ir ateities perspektyvos
Nepaisant teigiamų išvadų, tyrimas turi ir tam tikrų trūkumų. Mokslininkams trūko duomenų apie galimai svarbias aplinkybes, galinčias sukelti insultą, pavyzdžiui, pacientų gyvensenos įpročius, tokius kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Be to, reikės atlikti papildomus tyrimus, siekiant patvirtinti, ar rezultatai būtų tokie patys ir tarp ne Europos gyventojų.
Šiuo metu JAV nacionalinio sveikatos instituto finansuojamas didelės apimties tyrimas siekia nustatyti, ar statinus vartoję žmonės, patyrę hemoraginį insultą ir paguldyti į ligoninę, turėtų toliau naudoti vaistą ar nutraukti jo vartojimą. Šis klausimas yra itin svarbus, nes kai kurie ankstesni tyrimai rodė, kad asmenims, jau patyrusiems išeminį insultą, tolesnis statinų vartojimas gali padidinti hemoraginio insulto riziką.
„Šie nedideli tyrimai (…) mus šiek tiek išgąsdino“, – pripažino Sinsinačio universiteto (JAV) medicinos koledžo profesorė dr. Pooja Khatri, nuolat dirbanti su insultą patyrusiais pacientais. Vis dėlto, profesorės teigimu, Danijos tyrimo rezultatai yra biologiškai logiški: statinai, neleidžiantys riebalams kauptis arterijose, sumažina hemoraginių insultų tikimybę.
„Tokie tyrimai sudeda visus taškus, nes yra išsamūs, didelės apimties ir remiasi populiacijos duomenimis. Žinutė tokia: jei pacientas niekada nebuvo patyręs insulto ir neturi tam tikrų indikacijų, statinas tikrai yra gera mintis“, – apibendrino P. Khatri.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.