Reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, beveik 9 iš 10, arba 86 proc., žmonių yra girdėję apie ligų prevencijos programas, o pusė apklaustųjų yra kurioje nors iš jų dalyvavę. Geriausiai žinoma krūties vėžio prevencinė programa – ją minėjo 68 proc. apklaustųjų. 67 proc. respondentų teigė girdėję apie gimdos kaklelio vėžio, 63 proc. – apie širdies ir kraujagyslių ligų, 61 proc. – prostatos vėžio, o 58 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.
Nerimą keliantys skaičiai: kodėl tikrinamės per vėlai?
„Džiaugiamės, kad prevencinių programų žinomumas Lietuvoje yra didelis, tačiau neramina tai, kad pasitikrinti vis tiek neskubama. Dėl šios priežasties kasmet turime liūdną statistiką. Pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje“, – sako tyrimą užsakiusios VLK direktorius Gintaras Kacevičius.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos 5 valstybinės ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos. Jos skirtos ankstyvam ligų nustatymui, kai simptomų dar nėra, o gydymas – efektyviausias.
„Jaučiuosi sveikas“ – didžiausia klaida
Tyrimo duomenimis, dažniausiai žmonės atsisako dalyvauti nemokamose programose dėl to, kad nejaučia tam poreikio, jaučiasi sveiki (atitinkamai 57 proc. dėl vėžio ir 43 proc. dėl širdies ir kraujagyslių ligų). Tarp kitų priežasčių įvardijama nuostata, kad dar per anksti ieškoti ligų, nenoras gaišti laiko, prasmės nematymas.
„Anksti aptinkamos ligos yra daug lengviau pagydomos nei aptiktos vėlesnėse stadijose. Tačiau žmonės yra įpratę eiti pas gydytoją tik pajutę simptomus, bet būtent jie yra ženklas, kad jau yra per vėlu, nespėta užkirsti kelio ligai. Prevencinių programų tikslas – nelaukti simptomų pradžios“, – primena G. Kacevičius.
Pasak VLK direktoriaus, ligonių kasos nori paraginti žmones nebūti abejingus savo sveikatai, nepasikliauti likimu ir išnaudoti visas siūlomas galimybes išsitirti, kad vėliau nesinorėtų atsukti laiko atgal.
„Atsuk ligą atgal“: kampanija, skatinanti veikti dabar
Siekdama paskatinti gyventojus aktyviau rūpintis savo sveikata, VLK inicijavo visuomenės informavimo kampaniją su šūkiu „Atsuk ligą atgal“. Šūkis, pasirinktas dėl savo aiškumo ir žaismingumo, siunčia nedviprasmišką žinią: norint išvengti galimų sveikatos problemų, reikia imtis veiksmų anksčiau, nei ištinka liga.
Šio šūkio ištakos siekia visiems gerai žinomą posakį „laiko neatsuksi“, kurį vartojame kalbėdami apie norą pakeisti ankstesnius savo veiksmus ir nuostatas, kurie galbūt pagerintų dabartinį gyvenimą.
Kampanijai specialiai sukurtas vaizdo klipas transliuojamas per televiziją ir viešajame transporte, radijo stotyse skamba garso klipas, pagrindinę žinutę skelbia lauko reklama, o informacija aktyviai dalijamasi socialiniame tinkle „Facebook“.
Tyrimo detalės
Reprezentatyvioje bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje, kuri buvo atlikta šių metų rugpjūtį, dalyvavo 1 011 gyventojų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 75 metų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.