Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) gerokai pablogina šiuolaikinių aktyvių žmonių gyvenimo kokybę, riboja jų veiklą ir varžo dienotvarkę. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė pataria, į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį, kaip elgtis įtariant šį sindromą ir kas gali sukelti negalavimą.
Kas yra dirgliosios žarnos sindromas ir kaip jis atsiranda?
Dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinis žarnyno veiklos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus intensyvumo pilvo skausmais, susijusiais su nenormaliu tuštinimusi – pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija. Nors ligos priežastys nėra visiškai aiškios, nustatyti veiksniai, darantys įtaką ligos pradžiai ir eigai. Vienas pagrindinių – psichologinis.
Nuolatinis stresas, įtampa, psichologinis diskomfortas, būsto ar darbo vietos, šeiminės padėties pasikeitimas, netgi vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali sukelti cheminių pokyčių centrinėje ir vegetacinėje nervų sistemoje. Šie pokyčiai sutrikdo įprastą, gerai koordinuotą virškinamojo trakto veiklą, išryškėja skausmo suvokimas, kai anksčiau buvę nejuntami žarnų judesiai tampa skausmingi. Taip pat pakinta žarnyno sekrecinė funkcija, atsiranda žarnų gleivinės mikrouždegimas, ilgainiui pasikeičia įprasta žarnyno mikroflora, gali atsirasti bakterijų pertekliaus sindromas. Depresija yra dar viena galima DŽS priežastis.
Didelę įtaką daro ir mityba bei gyvenimo būdas. Chaotiška mityba, pernelyg griežtas dietos laikymasis, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai, gazuoti gėrimai, riebus, su cheminiais priedais maistas, per didelis kofeino kiekis gali paskatinti šio sindromo atsiradimą.
Kaip atpažinti dirgliosios žarnos sindromą?
Dažniausi požymiai yra bent tris pastaruosius mėnesius, ne mažiau kaip tris kartus per mėnesį besikartojantis pilvo skausmas ir pakitę tuštinimosi įpročiai – pasikartojantis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pasikeitusios išmatos. Taip pat gali būti juntamas pilvo pūtimas, skausmas tuštinimosi metu, neretai atsiranda pojūtis, jog pilnai neišsituštinote.
Būdingas savijautos pagerėjimas pasituštinus.
Pilvo skausmai gali būti įvairūs – nuo stiprių, beveik sąrėminių, iki sunkiai apibrėžiamo diskomforto. Gali skaudėti įvairias pilvo vietas, tos vietos gali kisti. Šie simptomai nebūtinai turi pasireikšti vienu metu. Įvairiais sindromo periodais jie gali atsirasti kartu, po vieną arba galbūt kurį laiką nepasirodyti visiškai. Tačiau dažniausiai nuolat juntamas diskomfortas, susijęs su virškinamuoju traktu, trikdo normalią kasdienę veiklą ir pablogina gyvenimo kokybę, versdamas ieškoti pagalbos. Žmonės, sergantys DŽS, gali jausti ir kitų negalavimų: galvos, raumenų, krūtinės skausmus, skrandžio negalavimus, gali kankinti nemiga.
Kam dažniausiai pasireiškia DŽS?
Dirgliosios žarnos sindromas dažniausiai pasireiškia gana jauno amžiaus žmonėms – pirmieji simptomai pajuntami dar nesulaukus 30 metų. Šis sindromas moterims pasireiškia dažniau nei vyrams, manoma, jog tam įtakos gali turėti ir moteriški hormonai. Galimas genetiškai paveldėtas polinkis sirgti. Akivaizdi yra užsitęsusios psichologinės įtampos įtaka.
Ką daryti pajutus simptomus?
Jei atpažįstate simptomus, privalote kreiptis į savo šeimos gydytoją ar, jei yra galimybė, tiesiai į gydytoją gastroenterologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Prieš einant pas gydytoją, rekomenduojama stebėti savo būseną, užsirašyti simptomų pasikartojimą, fiksuoti maisto produktus ar kitus veiksnius, po kurių padažnėja negalavimai. Taip pat labai svarbu stebėti savo psichologinę būseną ir fiksuoti streso sukėlėjus, vartotus vaistus ir jų poveikį savijautai. Kuo tiksliau ir išsamiau gydytojui papasakosite apie savo savijautą, pateiksite anksčiau atliktų tyrimų rezultatus, tuo greičiau ir tiksliau jis įvertins jūsų būklę ir sudarys individualų ištyrimo planą. Tai leis patikslinti diagnozę, atmesti kitas panašiais simptomais pasireiškiančias ligas. Svarbu žinoti, kad panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos, sunkesnės ligos (pvz., uždegiminės žarnų ligos, celiakija, piktybiniai augliai), kurias reikia nedelsiant gydyti.
Būtina nedelsiant kreiptis pas gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- kraujavimo iš virškinamojo trakto požymiai;
- naktinis pilvo skausmas ir (arba) viduriavimas;
- liesėjimas;
- uždegimo požymiai (karščiavimas, uždegiminiai kraujo rodikliai);
- mažakraujystė;
- nuolatinis sveikatos blogėjimas;
- vyresnis susirgusio žmogaus amžius (daugiau nei 40 metų);
- naujai atsiradę ir neišnykstantys per 1–2 savaites pilvo skausmai ar tuštinimosi sutrikimai.
Kaip gydomas dirgliosios žarnos sindromas?
Kadangi nėra aiškių ir tikslių dirgliosios žarnos sindromo priežasčių, nėra ir vieno universalaus vaisto, gydančio šią ligą. Yra tik šalinantys simptomus vaistai, parenkami kiekvienam ligoniui individualiai. Dažniausiai skiriami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir subalansuojantys nervų sistemą vaistai, probiotikai, išmatų tūrį didinantys ar rūgimo procesus žarnyne skatinantys preparatai, viduriavimą stabdantys vaistai; kartais tinka ir gydymas vaistažolėmis. Gydymas taikomas labai individualiai, nuolat koreguojamas, atsižvelgiant į paciento savijautą.
Nors maistas nėra tiesioginė DŽS priežastis, netinkami valgymo įpročiai padeda atsirasti simptomams. Pajutus minėtus požymius, patariama subalansuoti mitybą: riboti riebų maistą, atsisakyti gazuotų ir daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, daug cheminių priedų turinčių maisto produktų. Labai svarbu stebėti, koks maistas skatina atsirasti simptomus, ir jo vengti. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau skaidulų turinčio maisto: pilnagrūdžių dribsnių košių, vaisių ir daržovių, bet vengti didelio kiekio produktų, sukeliančių pilvo pūtimą – kopūstų, pupelių, žirnių. Taip pat rekomenduojama išgerti 6–8 stiklines skysčių per dieną. Reikėtų mažinti ir vienu kartu suvalgomą maisto porciją – valgyti po nedaug, bet dažniau (idealu – kas 3–4 val.), neskubant, gerai sukramtant.
Kitas labai svarbus dalykas, siekiant sumažinti simptomų pasikartojimą, – streso vengimas. Stenkitės kiek įmanoma vengti stresinių ar įtampą keliančių situacijų, gerai išsimiegokite. Taip pat patartina reguliariai užsiimti malonia fizine veikla – sportas padeda atsipalaiduoti, numalšinti susikaupusią įtampą. Joga arba atpalaiduojamieji masažai taip pat kai kam padeda išsivaduoti nuo įtampos. Gydomąją galią turi ir buvimas gamtoje, įvairi maloni kūrybinė veikla. Patartina „peržiūrėti“ savo gyvenimo būdą, ieškoti ir atrasti tikrą džiaugsmą gyventi, užsiimti prasminga, malonumą teikiančia veikla. Gydomąjį efektą turi ir bendravimas su bendraminčiais, artimos sielos žmonėmis. Iš esmės sveika gyvensena yra svarbus būdas atsikratyti nemalonius simptomus keliančių negalavimų, ilgai išlikti sveikam ir darbingam.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.