Paprastoji pūslelinė, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV), yra viena dažniausių virusinių infekcijų pasaulyje. Apie 80–90 proc. žmonių yra šio viruso nešiotojai, o simptomai dažniausiai pasireiškia pūslelėmis ant odos ar gleivinės. Nors daugeliu atvejų požymiai yra lengvi ir greitai praeina, pūslelinė gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, jei liga nepilnai gydoma ar išplitusi. Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Laura Lopšaitienė pataria, kaip išvengti šios infekcijos ir sušvelninti jos simptomus.
Pūslelinės tipai ir užsikrėtimo būdai
Herpes simplex virusas turi du pagrindinius tipus: HSV-1, kuris dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, ir HSV-2, labiau paplitęs genitalijų srityje. Lūpų pūsleline užsikrečiama per seiles, pavyzdžiui, bučiuojantis ar naudojantis tais pačiais indais, taip pat liečiant pažeistą odą. Vaikai nuo 6 mėnesių iki 3 metų virusą gali užsikrėsti oro lašeliniu būdu. Genitalijų pūslelinė dažniausiai perduodama lytinių santykių metu.
Taip pat egzistuoja juosianti pūslelinė, kurią sukelia suaktyvėjęs Varicella zoster virusas. Ji dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms (60–80 metų), lydima stipraus neuralginio skausmo ir specifinio pūslelinio bėrimo, kuris plinta pagal pažeistą nervą. Ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu nuo sergančiųjų vėjaraupiais.
Viruso aktyvavimas ir imuniteto svarba
Užsikrėtus HSV, pirmieji pūslelių požymiai pasireiškia po 2–7 dienų. Pūslelės, pilnos skaidraus skysčio, pratrūkusios virsta skausmingomis erozijomis, kurios gali užsikrėsti bakterijomis. Nors infekcija praeina per 2–3 savaites, virusas lieka organizme visam gyvenimui ir gali pasikartoti.
Viruso suaktyvėjimą lemia nusilpęs imunitetas. Stresai, infekcinės ligos, traumų patirtis, ultravioletinė spinduliuotė, aukšta temperatūra ar moterų hormoniniai pokyčiai (mėnesinės) gali išprovokuoti pakartotinį pūslelinės atsiradimą.
Todėl itin svarbu stiprinti imuninę sistemą – vartoti vitaminą C, žuvų taukus, sveikai maitintis, vengti žalingų įpročių, užtikrinti kokybišką poilsį ir kontroliuoti stresą.
Simptomai ir gydymas
Burnos pūslelinė pasireiškia lūpų ir veido pūslelėmis, padidėjusiais limfmazgiais ir bendru negalavimu. Dažniausiai ši forma trunka iki 14 dienų. Genitalijų pūslelinė sukelia pūsleles ir opeles genitalijų srityje, lydimas skausmingo šlapinimosi, karščiavimo bei raumenų skausmų. Ši slogesnė forma gyja 2–6 savaites.
Lengvi pūslelinės požymiai gydomi vietiniais priešvirusiniais preparatais – kremais, geliais ar tabletėmis su acikloviru. Tačiau jei simptomai stiprėja ar neišgyja, būtina kreiptis į gydytoją, nes gali prireikti sisteminio gydymo. Ypač pavojinga tai žmonėms su nusilpusiu imunitetu, kūdikiams, pagyvenusiems ir pažeistos odos pacientams.
Galimos komplikacijos
Pūslelinė gali komplikuotis įvairiais odos pažeidimais, atopiniu dermatitu arba uždegiminėmis bei skausmingomis būklėmis, pavyzdžiui, poherpine neuralgija, kai skausmai trunka ilgą laiką net be bėrimų. Ypač pavojingos yra akių komplikacijos – uždegimai ar opos ragenoje, kurių pasekmė gali būti regėjimo sumažėjimas ar net visiškas apakimas.
Herpinis encefalitas – retas, tačiau gyvybei pavojingas smegenų uždegimas, gali baigtis mirtimi be tinkamo gydymo. Naujagimiams, užsikrėtusiems HSV gimdymo metu, dažnai pasireiškia odos, akių, smegenų ir vidaus organų pažeidimai, kuriuos būtina skubiai gydyti.
Kaip palengvinti pūslelinės simptomus?
Pastebėjus pirmuosius pūslelinės požymius, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą priešvirusiniais kremais ar acikloviro preparatais, tepti pažeistą vietą iki 10 kartų per dieną. Naudinga naudoti pleistrus, drėkinamuosius kremus su cinku, pleistrus arba alternatyvius priemonių, pavyzdžiui, levandų arba arbatmedžių eterinius aliejus, kurie gali turėti raminamąjį poveikį.
Taip pat rekomenduojamas ramunėlių arbatos vartojimas ir šalčio kompresai, kaip papildoma pagalba skausmui malšinti. Burnos gleivinę galima skalauti chlorheksidino tirpalu, kuris dezinfekuoja, apsaugo nuo antrinių infekcijų ir skatina gijimą.
Genitalijų pūslelinės atveju patariama segėti laisvus ir medvilninius apatinius, naudoti šaltus kompresus ir užtikrinti bėrimų dezinfekciją. Vasaroje būtina naudoti apsauginį kremą nuo saulės ir lūpų pieštuką su SPF apsauga, nes ultravioletiniai spinduliai gali išprovokuoti viruso suaktyvėjimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu pūslelinės simptomai pasireiškia retai ir yra silpni, pakanka vietinio gydymo. Tačiau jei infekcija kartojasi dažnai, simptomai yra sunkūs ar pastebimas bėrimų plitimas, reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikiamą priešvirusinį gydymą. Laiku pradėtas gydymas sumažina komplikacijų riziką ir ligos sunkumą.
Išskirtinai svarbu stebėti kūdikius, pagyvenusius žmones bei tuos, kurie serga lėtinėmis ligomis ar turi nusilpusį imunitetą, nes šiems pacientams pūslelinė gali sukelti sunkesnes komplikacijas ir ilgiau užsitęsti.
Apibendrinant, pūslelinė yra visą gyvenimą trunkanti infekcija, reikalaujanti sąmoningo požiūrio į higieną, imuniteto stiprinimą bei ankstyvą simptomų atpažinimą. Vadovaujantis šeimos gydytojos rekomendacijomis, galima sumažinti infekcijos pasikartojimų dažnį ir sušvelninti jos pasekmes kasdieniame gyvenime.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.