Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net trečdalis pasaulio suaugusiųjų yra fiziškai neaktyvūs, o prognozuojama, kad iki 2030 metų šis skaičius dar išaugs. Tai reikšminga problema, nes nuolatinis fizinis pasyvumas didina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ar net vėžys. Be to, fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai – jis mažina depresijos ir nerimo simptomus bei gerina smegenų funkcijas.
Neįvertinta vaikščiojimo nauda
Daugeliui žmonių fizinis aktyvumas asocijuojasi su intensyvia sporto veikla, pavyzdžiui, bėgimu ar treniruotėmis sporto klube. Tačiau vaikščiojimas dažnai nuvertinamas kaip per lengvas užsiėmimas. Visgi moksliniai tyrimai rodo priešingai – kasdienis vaikščiojimas, įveikiant bent 4 kilometrus per valandą, gali turėti didžiulę teigiamą įtaką sveikatai. Šešerius metus trukęs tyrimas patvirtino, kad vaikščiojimo poveikis kraujospūdžiui, cholesterolio lygiui ir diabeto rizikai yra panašus į vidutinio intensyvumo bėgimo naudą.
Penki svarbiausi vaikščiojimo privalumai sveikatai
Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai išskiria penkias svarbias vaikščiojimo naudas:
1. Genetinės įtakos svorio augimui mažinimas. Tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 12 000 žmonių, parodė, kad reguliariai vaikštantys žmonės patiria pusę mažesnį nutukimą skatinančių genų poveikį.
2. Potraukio saldumynams mažinimas. Vos 15 minučių trunkantis pasivaikščiojimas gali sumažinti norą valgyti šokoladą ar kitus saldžius užkandžius, ypač stresinėse situacijose.
3. Krūties vėžio rizikos mažinimas. Amerikos vėžio draugijos tyrimas atskleidė, kad moterys, kurios vaikščiojo septynias ar daugiau valandų per savaitę, turėjo net 14 proc. mažesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu nei mažiau vaikščiojusios moterys.
4. Sąnarių skausmų mažinimas ir artrito prevencija. Reguliarus vaikščiojimas stiprina sąnarius bei raumenis, mažina su artritu susijusį skausmą ir netgi gali užkirsti kelią artrito vystymuisi.
5. Imuninės sistemos stiprinimas. Tyrimai parodė, kad žmonės, vaikštantys bent 20 minučių penkias ar daugiau dienų per savaitę, rečiau serga peršalimo ligomis ir greičiau pasveiksta, jei ir užsikrečia.
Vaikščiojimas – prieinamas ir veiksmingas sprendimas visiems
Vaikščiojimas yra viena iš paprasčiausių ir pigiausių fizinio aktyvumo formų, kuri nereikalauja specialios įrangos ar didelių pastangų. Užtenka patogių batų ir šiek tiek laisvo laiko. Be to, šią veiklą galima praturtinti bendraminčių kompanija ar įdomiais tikslais.
Pavyzdžiui, alytiškis Rimgaudas Leonavičius organizuoja 100 km žygį pėsčiomis iš Vilniaus į Alytų be sustojimų, kurio metu renkamos lėšos autizmo paramos fondui ir skatinama priimti neuroįvairovę. Šis žygis ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir stiprina bendruomeniškumą, palaikymą bei bendrą atsakomybę už kitus.
Akivaizdu, kad vaikščiojimas – daugiau nei tiesiog judėjimas. Tai veikla, kuri padeda išlaikyti tinkamą kūno svorį, gerina kraujospūdžio rodiklius, stiprina imunitetą ir psichologinę gerovę. Tad kiekvienas galime lengvai pagerinti savo sveikatą tiesiog imdamiesi reguliariai vaikščioti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.