Apžiūrėjus Alytaus Jazminų, Jotvingių ir Kaniūkų turgavietes, aiškėja, kad vietinių prekeivių parduodamų produktų kainos kinta ir kartais ženkliai viršija pirkėjų lūkesčius. Pagrindinis pastebėjimas – kiaušinių bei kai kurių daržovių kainų kilimas, kurį vietiniai gyventojai apibūdina žodžiais: „Kainos auga kaip ant mielių“.

Turgaviečių apžvalga
Jazminų turgus yra gyviausias: šeštadieniais čia galima rasti rankomis megztų vilnonių kojinių (5–14 eurų), medžio dirbinių (lentelės 4–20 eurų) ir gausų daržovių asortimentą. Kilogramas bulvių kainuoja apie 0,8 euro (perkant maišais – nuo 0,6 euro), kopūstų galvos – apie 1 eurą (dideli kiekiai – 0,6–0,7 euro), morkos ir burokėliai – apie 1 eurą už kg, o šaknys ir ridikai – apie 2,5 euro už kg. Rauginti produktai populiarūs: agurkai, kopūstai, marinuoti pomidorai ir burokėliai.
Silpniau sekasi Jotvingių ir Kaniūkų turgams: čia mažiau pardavėjų, vyrauja grūdai ir vištelės. Grūdų kainos svyravo – miežiai apie 10–12 eurų už 50 kg, kviečiai panašiai. Naminių vištaičių kaina – 12–13 eurų už vienetą. Žuvies segmentas brangsta; pavyzdžiui, kilogramas silpnai sūdytos Atlanto silkės parduodamas už 6,79 euro.
Kainų kilimo priežastys
Kainų augimą lemia keli veiksniai: sezoniškumas, padidėjusios pašarų ir energijos sąnaudos, logistikos ir darbo kaštai bei dalies produkcijos trūkumas. Mažėjant gyvulių skaičiui ir ribojant ūkio apimtis, jautienos ir avienos pasiūla sumažėja, todėl pirkėjai ir toliau susiduria su didesnėmis kainomis. Be to, pasaulinės žaliavų kainos ir transporto išlaidos taip pat atsispindi vietinių prekių etiketėse.
Pensionieriai ir nuolatiniai turgaus lankytojai atkreipia dėmesį, kad pardavėjai taip pat susiduria su padidėjusiomis išlaidomis, todėl kainų pokyčiai neretai yra neišvengiami. Tuo pačiu metu mažesni ūkiai bando išlaikyti pirkėją kokybe ir tradiciškai paruoštais produktais, pavyzdžiui, raugintais kopūstais ar natūralia ruginė duona.
Patarimai pirkėjams
Norint sušvelninti išlaidas, verta planuoti pirkinius: pirkti didesniais kiekiais, rinktis sezoniškas daržoves, pasidaryti atsargas (rauginti, marinuoti) ir palyginti kainas tarp turgų ir prekybos centrų. Taip pat verta domėtis vietiniais gamintojais ir pasiūlymais – kartais skubus pirkimas mažesnėmis kainomis būna įmanomas prieš didelius šventinius periodus.
Galiausiai, svarbu nepamiršti kokybės – pigesnis produktas nebūtinai yra geresnis sprendimas. Turgavietės vis dar siūlo autentiškus, rankų darbo ir vietinio ūkio gaminius, kuriuos verta vertinti ne tik pagal kainą, bet ir pagal skonį bei saugumą.




