Šiltųjų kraštų atostogos daugeliui yra geidžiamas poilsio metas, ypač pasibaigus lietuviškai vasarai, kai mūsų šalyje vyrauja permainingi ir dažnai vėsūs orai. Turkija, Graikija, Egiptas ir kitos pietinės šalys vilioja patogiais „viskas įskaičiuota“ pasiūlymais, tačiau tiems, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tokios atostogos gali kelti iššūkių. Gydytoja kardiologė profesorė Vilma Dženkevičiūtė ragina itin atsakingai ruoštis kelionėms ir atkreipia dėmesį į veiksnius, kurie gali turėti įtakos sergančiųjų širdimi sveikatai.
Ilgi skrydžiai ir trombozės rizika
Ilgi orlaivio skrydžiai, ypač viršijantys keturias valandas, gali tapti reikšminga rizikos faktoriaus sudėtimi širdies ligomis sergantiems žmonėms. Tai susiję su vadinamosios Virchovo triados – kraujo tėkmės sulėtėjimo, kraujagyslių sienelių pažeidimo ir kraujo krešulių sudarymo – veiksnių susidarymu, didinančiu trombozių riziką. Pavojų patiria pacientai, turintys širdies nepakankamumą, išeminę širdies ligą, ritmo sutrikimus ar neseniai po širdies operacijos, taip pat vyresnio amžiaus ir kitų lėtinių ligų turintys asmenys.
Siekiant sumažinti komplikacijų riziką, specialistė rekomenduoja kelias dienas prieš kelionę vartoti pakankamai skysčių, skrydžio metu vengti alkoholio ir perteklinio kofeino vartojimo, reguliariai judėti bent kas valandą ar dvi, nešioti nevaržančią aprangą. Po skrydžio svarbu stebėti kojų patinimą, skausmą ar paraudimą, dusulį, krūtinės skausmą ar padažnėjusį širdies plakimą – bet kuris iš šių simptomų reikalauja skubaus kreipimosi į gydytoją.
Adaptacija prie karščio ir fizinio krūvio valdymas
Perėjimas iš vėsaus klimato į karštą aplinką sukelia papildomą širdies apkrovą, nes karštis plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį ir skatina intensyvų prakaitavimą, vedantį prie skysčių ir elektrolitų netekimo. Dėl to kraujas gali sutirštėti, o trombozės tikimybė padidėti.
Kardiologė primena, kad labai svarbu per pirmąsias 2–3 paros atsisakyti intensyvios fizinės veiklos ir vengti tiesioginių saulės spindulių šilčiausiu dienos metu. Verta gerti daug vandens ir rūpintis elektrolitų balansu, rinktis lengvą maistą. Jei suvokiama silpnumo, galvos svaigimo ar kvapo trūkumo simptomai, būtina nedelsti ir ieškoti vėsumos bei medicininės pagalbos.
Staigūs temperatūros pokyčiai ir jų pavojai
Dažna atostogų šiltuose kraštuose dalis – kaitinimasis saulėje, o paskui staigus maudymasis šaltame baseino vandenyje ar įėjimas į kondicionuojamą patalpą. Tačiau toks ryškus temperatūros svyravimas gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemai stresą – kraujagyslės susitraukia, kraujospūdis pakyla, o širdis privalo greitai prisitaikyti. Ypač rizikinga žmonėms su širdies ritmo sutrikimais, nes staigus impulsas gali sukelti šoko ar panikos jausmą, kvėpavimo sutrikimus. Todėl svarbu būti atsargiems ir nepervertinti savo jėgų.
„Viskas įskaičiuota“ atostogų iššūkiai širdies ligoniams
Populiarūs pasiūlymai su neribotu maistu ir gėrimais dažnai virsta paslėptais sveikatos trikdžiais. Per didelis riebalų ir druskos suvartojimas gali apkrauti širdį ir virškinimo sistemą, skatinti kraujospūdžio svyravimus ir tinimus. Dažnas alkoholio vartojimas, ypač karštą dieną, ne tik dehidratuoja, bet ir gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar pabloginti miego kokybę. Be to, alkoholis mažina savikontrolę, todėl lengviau persivalgoma ar pernelyg ilgai būnama saulėje, kas dar labiau veikia širdies būklę.
Atsakingas pasiruošimas saugioms atostogoms
Kardiologė pabrėžia, kad net sergant širdies ligomis, kelionės į šiltus kraštus yra įmanomos ir gali būti malonios, jei tinkamai pasiruošiama. Prieš kelionę būtina pasitarti su gydytoju dėl kelionės maršruto, vaistų režimo ir papildomų sveikatos priežiūros aspektų, tokių kaip skiepai ar būtini medicininiai dokumentai. Laikyti vaistus patogu rankiniame bagaže, pasirūpinti, kad jų užtektų ne tik kelionės laikui, bet ir kelioms papildomoms dienoms.
Gydytoja pataria naudoti priminimus dėl vaistų vartojimo, ypač jei kelionės metu kinta laiko juosta. Jei skirtumas yra mažas, vaistus vartoti nauju vietos laiku, o didesnio skirtumo atveju vaistus perjungti palaipsniui, kad išvengtumėte gydymo pertrūkių ir komplikacijų.
Bendrosios rekomendacijos savijautai palaikyti
Svarbu vengti buvimo tiesioginėje saulėje nuo 11 iki 16 valandos, gerti skysčius ne tik troškuliui malšinti, bet ir profilaktiškai. Rekomenduojama riboti saldžių ar gazuotų gėrimų ir alkoholio kiekį, rinktis subalansuotą mitybą su mažesniu druskos kiekiu ir nepersivalgyti. Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkama apranga – lengva ir kvėpuojančia, galvos apsauga, akiniais nuo saulės ir efektyvios apsaugos nuo saulės kremu su SPF 30+. Komfortabilūs batai padeda sumažinti kojas varginantį krūvį, kas ypač svarbu sergant širdies ligomis.
Atsakingas požiūris į savo sveikatą kelyje leis mėgautis atostogomis be nereikalingų rūpesčių ir komplikacijų, o pakankama informacija bei specialistų patarimai yra svarbiausia investicija į saugumą bei gero poilsio kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.