Glaukoma yra viena iš sunkiausių lėtinių akių ligų, kuri gali sukelti visišką apakimą, jei liks negydoma. Dažnai ji vadinama „klastingu regėjimo vagimi“, nes šios ligos požymiai iš pradžių būna nepastebimi, o žmogus gali net nesuvokti, kad jo regėjimas pamažu blogėja. Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus vedėja, gydytoja oftalmologė Lina Kurtinė pabrėžia, kad nors glaukoma gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms – nuo vaikų iki senjorų – dažniausiai ja serga vyresni nei 40 metų asmenys. Statistikos duomenimis, apie septyni iš kiekvieno šimto apakusiųjų yra praradę regėjimą būtent dėl glaukomos.
Modernūs glaukomos diagnostikos metodai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriuje, kaip ir daugelyje Europos sveikatos įstaigų, glaukomos diagnostikai naudojamas optinis koherentinis tomografas (OKT) – pažangi lazerinė aparatura. Šis tyrimo metodas naudoja šviesą, kad būtų ištyrinėtos akies vidinės struktūros su aukštos raiškos detalėmis. OKT leidžia detalizuotai ištirti tinklainės sluoksnius bei akies nervą, todėl gydytojai gali anksti aptikti glaukomos sukeliamus pakitimus, kurie prieš tai nesukeldavo jokio diskomforto pacientui.
Šiuolaikinis OKT aparatas taip pat naudojamas amžinės geltonosios dėmės ligos diagnozei, cukrinio diabeto sukeltų akių komplikacijų vertinimui ir kitų tinklainės bei regos nervo ligų stebėjimui. Šis tyrimas leidžia gydytojams ne tik nustatyti diagnozę, bet ir stebėti ligos progresavimą bei vertinti skiriamo gydymo efektyvumą.
Kompiuterinė perimetrija ir išsamus paciento tyrimas
Be OKT, glaukoma diagnozuojama naudojant ir kompiuterinę perimetriją, kuri leidžia išmatuoti regos lauko pakitimus. Šių dviejų tyrimų derinys suteikia gydytojui pilną vaizdą apie akies būklę. Gydytojas oftalmologas vertina tiek akių spaudimą, akių dangalų būklę, akies terpių kampų plotį (gonioskopija), akių dugną, tiek optinio koherentinio tomografo ir perimetrijos rezultatus. Tik tada galima tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.
Pasak gydytojos L. Kurtinės, labai svarbu tęsti stebėjimą ir tirti akies nervo pokyčius, kad būtų galima laiku koreguoti vaistų dozes arba prireikus skirti chirurginį gydymą, taip išvengiant regos praradimo.
Kam būtina išsitirti ir kokie rizikos veiksniai?
Glaukoma gali būti paveldima liga, todėl svarbu, jog išsitirtų žmonės, kurių artimieji serga šia liga. L. Kurtinė pabrėžia, jog nereikėtų laukti kol pasireikš simptomai, nes tuomet gali būti jau per vėlu išvengti regėjimo praradimo. Reguliarūs profilaktiniai akių tyrimai visuomet padeda laiku aptikti glaukomą ir pradėti gydymą.
Kitas svarbus rizikos veiksnys – amžius. Vyresniems nei 40 metų žmonėms glaukomos tikimybė ženkliai didesnė. Taip pat riziką padidina trumparegystė, toliaregystė, aukštas bei žemas kraujo spaudimas, kraujotakos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ar galvos smegenų ligos. Šių sveikatos būklių turintys asmenys privalo būti ypatingai atidūs savo regėjimui ir reguliariai apsilankyti pas oftalmologą.
Glaukoma yra rimta akių liga, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą arba visiškai sustabdyti regos praradimą. Rūpinkimės savo akių sveikata ir nelaukime, kol problema taps kritine.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.