Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją dėl naujo Ebolos viruso protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR). Šis protrūkis jau nusinešė daugiau nei 90 žmonių gyvybių, o situacija kelia didelį susirūpinimą tiek Afrikos regione, tiek visame pasaulyje.
Ebolos virusas yra itin užkrečiama hemoraginė karštligė, kuriai nėra nei specifinio gydymo, nei vakcinos nuo šios protrūkį sukėlusių viruso atmainos. Per pastaruosius penkiasdešimt metų šis virusas Afrikoje pareikalavo daugiau nei 15 tūkstančių gyvybių, kas iliustruoja jo pavojingumą ir rimtumą.
Protrūkio mastas ir mirtys
KDR sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, naujasis protrūkis jau sukėlė apie 91 mirtį ir apie 350 įtariamų Ebolos ligos atvejų. Dauguma užsikrėtusiųjų yra jauni, 20–39 metų amžiaus, daugiau kaip 60 procentų iš jų sudaro moterys. Laboratoriniai tyrimai kol kas apima nedidelę dalį atvejų, todėl tikrieji skaičiai gali būti dar didesni.
Protrūkio epicentras yra šiaurės rytinėje Itūrio provincijoje, kuri ribojasi su Uganda ir Pietų Sudanu. Šis regionas yra intensyviai apgyvendintas ir svarbus aukso kasybos centras, todėl gyventojų judėjimas yra didelis, kas sudaro palankias sąlygas viruso plitimui. Be to, provincijos kai kuriuose rajonuose veikia ginkluotos grupuotės, kurios trukdo efektyviai kovoti su protrūkiu ir suteikia papildomą iššūkį sveikatos apsaugos specialistams.
Regioninis protrūkio išplitimas ir rizikos veiksniai
Virusas jau išplitęs už Itūrio provincijos ribų – apytiksliai vienas atvejis fiksuotas Gomoje, strategiškai svarbiame rytiniame KDR mieste, kontrolę kuriam anksčiau perėmė Ruandos remiama antivyriausybinė grupuotė M23. Ugandos teritorijoje patvirtintas vienas atvejis ir viena mirtis, susiję su kongoliečių atvykimu iš KDR. Tačiau Ugandoje lotyniškai židiniai kol kas neužfiksuoti.
Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai įspėja apie didelę grėsmę, kad virusas gali toliau plisti į Rytų Afrikos šalis, ypač ribojančias su KDR.
Siekiant apsaugoti regiono gyventojus, būtina kuo griežčiau vykdyti stebėseną, užkirsti kelią ligos plitimui ir vykdyti informavimo kampanijas.
Specifinės viruso atmainos grėsmė ir paskutiniai protrūkiai
Dabartinį protrūkį sukėlė Bundibugjo Ebolos atmaina, kuri yra reta ir dėl kurios neturi vakcinos ar tikslaus gydymo. Ši viruso atmaina anksčiau sukėlė du ankstesnius protrūkius – 2007 metais Ugandoje ir 2012 metais KDR, kurių mirštamumas svyravo nuo 30 iki 50 procentų.
Priešingai, dažniausiai registruota Zairo atmaina yra tiriama ir nuo jos yra vakcina. Tačiau dabartinis protrūkis yra antras pagal dydį Ebolos atmainos, kuri nėra Zairo atmaina, protrūkis ir septintas visų protrūkių istorijoje. 2018–2020 metų žiaurus protrūkis KDR pareikalavo beveik 2300 žmonių gyvybių iš 3500 užsikrėtusių.
Plitimo ribojimo priemonės ir iššūkiai
Norint pažaboti Ebolos plitimą, organizuojamos apsaugos priemonės, greitai nustatomi užsikrėtimo atvejai ir ribojami kontaktai. Tačiau dėl ligos simptomų, panašių į gripą ar maliariją, diagnostika gali būti ilga, vėluojama su ligos nustatymu ir gydymu. Be to, dėl paveldėtų tradicijų ir baimių protrūkio epicentras išėjo iš oficialios sveikatos sistemos ribų, kai bendruomenės iš pradžių ligą laikė „mistiška“ ar raganavimu, todėl sergantys ėjo į maldos centrus, o ne pas gydytojus.
Kongo DR sveikatos institucionalikai ypač linkę įvertinti protrūkį rimtai, nes jis prasidėjo tankiai apgyvendintoje provincijoje, kur plitimas gali būti itin spartus. Situaciją apsunkina ir saugumo problemos, susijusios su ginkluotomis grupuotėmis, kurios trukdo pasiekti tam tikras teritorijas ir operatyviai vykdyti prevencines priemones.
Apibendrinimas
Pasak vieno iš Ebolos viruso atradėjų, virusologo Jeano-Jacques Muyembe, šis protrūkis yra viena didžiausių grėsmių pastaraisiais metais, kuri greitai gali išplisti, jei į ją nebus suteikta skubi ir tinkama reakcija. Tarptautinės organizacijos ir KDR valdžia deda visas pastangas suvaldyti situaciją, tačiau trūksta efektyvių vakcinų prieš šią konkrečią viruso atmainą.
Ligų kontrolės ir visuomenės sveikatos specialistai ragina stebėti situaciją, stiprinti bendruomenių informuotumą ir užtikrinti tinkamą medicinos paslaugų prieinamumą, siekiant sulėtinti viruso plitimą bei apsaugoti gyventojus nuo tolesnių aukų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.