Insultas yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, o jo prevencija priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių svarbią rolę atlieka miego kokybė. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri miego sutrikimai gali ženkliai padidinti insulto riziką, todėl svarbu žinoti simptomus, rodančius pablogėjusią miego kokybę.
Knarkimas, dažnas vartymasis lovoje, ilgi popiečio snauduliai, dažni nubudimai naktį, nepakankamas arba pernelyg ilgas miegas – visi šie požymiai yra signalai, kad miego kokybė nesaugo organizmo ir kelia pavojų sveikatai. Pažymėtina, kad mokslininkai nustatė tiesioginę sąsają: kuo daugiau miego problemų žmogus patiria, tuo didesnė insulto tikimybė.
Christine McCarthy iš Golvėjaus universiteto Airijoje pabrėžia, kad žmonės, patiriantys šiuos simptomus, gali turėti net penkis kartus didesnę insulto riziką, lyginant su tais, kurių miegas yra sveikas ir kokybiškas. Tai svarbus perspėjimas kiekvienam, kuris linkęs ignoruoti savo miego būklę.
Miego sutrikimai – priežastis ir pasekmės
Remiantis neurologijos specialistės Kristen Knutson iš „Northwestern“ universiteto Feinbergo medicinos mokyklos komentaru, miego sutrikimai glaudžiai susiję su aukštu kraujospūdžiu bei kraujagyslių funkcijos sutrikimais. Šie veiksniai yra žinomi insulto rizikos katalizatoriai. Phyllis Zee, „Northwestern“ cirkadinės ir miego medicinos centro direktorė, paaiškina, kad blogos miego kokybės priežastis gali būti trumpo, fragmentuoto miego epizodai ir miego apnėja – sunkus kvėpavimo sutrikimas, kai žmogus kelis kartus per valandą nustoja kvėpuoti.
Šie sutrikimai trikdo natūralų organizmo sistemų darbą: medžiagų apykaitos, kraujospūdžio reguliavimą ir uždegiminių procesų kontrolę. Dėl to padidėja insulto rizika. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne tik miego trūkumas kelia pavojų – tyrimai rodo, kad net per ilgas miegas, viršijantis devynias valandas per parą, taip pat susijęs su padidėjusia insulto galimybe.
Tyrimų duomenys ir pagrindinės išvados
Žurnale „Neurology“ publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 4 500 žmonių, parodė, jog tie, kurie miega mažiau nei penkias valandas per parą, tris kartus dažniau patiria insultą, nei tie, kurių miegas trunka bent septynias valandas.
Taip pat nustatyta, kad miego apnėja ir knarkimas tris kartus padidina insulto riziką: knarkimą turintys asmenys insultą patiria net 91 proc. dažniau.
Be to, ilgesnis nei valanda dienos snaudulys susijęs su žymiai padidėjusia insulto tikimybe. Vis tik tyrimo autoriai pažymi, kad miego trukmės ir kokybės ryšiai su insultu atskleidžia tik sąsajas, o priežastiniai mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs.
Kaip sumažinti insulto riziką gerinant miego kokybę?
Specialistai ragina laikytis gero miego higienos: nuolat eiti miegoti ir keltis panašiu metu kiekvieną dieną, išskyrus ekstremalias situacijas. Rekomenduojama per naktį miegoti 7–8 valandas be pertraukų, vengti netinkamų įpročių vakare, tokių kaip alkoholis ar sunkūs valgiai, kurie trikdo miegą.
Taip pat svarbu ryte ir po pietų būti gryname ore ir natūralioje šviesoje, reguliariai sportuoti, ypač ankstyvą dienos dalį. Miegamasis turi būti naudojamas tik miegui ir intymumui, vengiant televizoriaus žiūrėjimo ar darbo šiame kambaryje. Atsiradus miego sutrikimų požymių, tokių kaip knarkimas ar per didelis mieguistumas dienos metu, rekomenduojama konsultuotis su miego specialistais.
Gyvenimo būdo keitimas stiprinant sveikus įpročius yra efektyviausias būdas sumažinti insulto ir kitų kraujotakos ligų riziką, todėl kiekvienas turėtų rimtai vertinti savo miegą ir imtis priemonių jį gerinti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.