Plastiko tarša tampa vis rimtesne grėsme žmogaus sveikatai, apie ką įspėja naujausių tyrimų rezultatai. Mokslininkų teigimu, tai yra „rimtas, didėjantis ir nepakankamai pripažįstamas pavojus“, kuris kasmet pasauliui atsieina mažiausiai 1,5 trilijono JAV dolerių. Šių duomenų esmė atskleista svarbioje ataskaitoje, paskelbtoje žurnale „The Lancet“, likus dienai iki tarptautinių derybų Ženevoje dėl pirmosios pasaulyje plastiko taršos sutarties sudarymo.
Plastikas paveikia sveikatą visais gyvenimo etapais – nuo kūdikystės iki senatvės. Dėl to susidaro didžiuliai ekonominiai nuostoliai, susiję su ligomis ir mirtimis, kurios yra tiesiogiai susijusios su plastiko sukelta tarša. Ši problema vertinama kaip toks pat svarbus pavojus sveikatai kaip ir oro ar švino tarša, o jos sprendimas reikalauja aktyvių politikos priemonių ir įstatymų.
Tarptautinės pastangos spręsti plastiko krizę
Netolimoje Ženevoje susirinkus beveik 180 valstybių atstovų, ekspertai ragina priimti bendrą sprendimą, kuris leistų pradėti tarptautinį bendradarbiavimą kovai su plastiko tarša. JAV Bostono koledžo mokslininkas, gydytojas Philipas Landriganas atkreipia dėmesį, kad neproporcingai didelis poveikis tenka pažeidžiamiems gyventojams, ypač vaikams. Jis ragina visuomenę bei politikus nelikti abejingais ir stengtis imtis rimtų veiksmų.
„Mūsų pareiga reaguoti ir imtis veiksmų“, – teigia mokslininkas. Jis ragina Ženevos susitikimo dalyvius pasinaudoti šia unikalią galimybe ir siekti tvaraus sprendimo, kuris sumažintų plastiko poveikį žmonių sveikatai globaliu mastu.
Mikroplastiko grėsmė ir jos pasekmės
Vis didesnį nerimą kelia mikroplastiko – smulkių plastiko dalelių, kurios aptinkamos tiek gamtoje, tiek žmogaus organizme – poveikis sveikatai. Nors mikroplastiko poveikis dar nėra visiškai ištirtas, mokslininkai neabejoja, jog ši problema yra labai opi ir skatina aktyviau ieškoti sprendimų.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad nuo 1950 metų iki šių dienų pasaulyje pagaminamo plastiko kiekis išaugo nuo 2 iki 475 milijonų tonų, o prognozės rodo, jog iki 2060 metų šis skaičius gali patrigubėti. Be to, mažiau nei 10 procentų viso pagaminto plastiko yra perdirbama, todėl didžioji dalis patenka į aplinką ir daro žalą žmogaus sveikatai bei gamtai.
Plastiko ir klimato krizės sąsajos
Pasak Philipą Landrigano, plastiko taršos krizė tiesiogiai susijusi su klimato pokyčiais, kadangi plastikas gaminamas iš iškastinio kuro, kuris prisideda prie klimato kaitos. Jis pabrėžia, kad abi krizės – tiek klimato, tiek plastiko – yra didžiulės ir daro nemažą žalą sveikatai, sukeldamos ligas, negalią ir net mirtis. Ateityje, jeigu gamyba ir tarša nesumažės, šie neigiami padariniai dar labiau padidės.
Ši naujausia „The Lancet Countdown“ ataskaita yra ypač svarbi ir ragina visuomenę bei politikus suvokti, kad plastiko tarša nėra tik aplinkos problema, tačiau ir didelio masto sveikatos krizė. Todėl būtina neatidėliotinai imtis priemonių, skirtų efektyviai kovai su plastiko tarša, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir mūsų planetos ateitį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.