Padidėję limfmazgiai yra dažnas simptomas, signalizuojantis apie organizmo imuninės sistemos reakciją į įvairias ligas ir sveikatos sutrikimus. Tai gali būti ne tik laikinas uždegimo požymis, bet ir rimte užkluptų ligų indikatorius, įskaitant piktybinius procesus, tad jų būklė ir požymiai turėtų būti vertinami itin atidžiai. Vilniaus ir Kauno „Kardiolitos klinikų“ Hematologijos centro gydytoja hematologė Eglė Simaškienė atkreipia dėmesį į tai, kad limfmazgiai atlieka svarbią funkciją žmogaus organizme – apsaugo nuo infekcijų, filtruoja limfą bei padeda naikinti kenksmingas bakterijas ir virusus.
Limfmazgių padidėjimo priežastys ir požymiai
Limfmazgių padidėjimas dažniausiai yra natūralus organizmo imuninės sistemos atsakas į infekcijas, tokias kaip peršalimas ar kitos virusinės ligos. Tokiu atveju jie padidėja simetriškai, dažnai sukelia diskomfortą ar skausmą ir paprastai jų būklė gerėja kartu su liga. Tačiau jei limfmazgiai didėja asimetriškai, yra neskausmingi, išlieka padidėję ilgą laiką arba toliau didėja, tai gali būti rimtesnio susirgimo požymis. Dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį į limfmazgių pokyčius ir neignoruoti jų padidėjimo.
Padidėję limfmazgiai gali liudyti apie įvairias ligas: nuo infekcinių, tokių kaip mononukleozė, Epštein-Barr virusas, tuberkuliozė, iki autoimuninių sutrikimų, sarkoidozės bei onkologinių procesų, pavyzdžiui, limfomos. Todėl jei limfmazgiai ilgą laiką neišnyksta, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamesnius tyrimus.
Rizika susirgti limfoma ir jos diagnostika
Vienas iš sunkių limfmazgių padidėjimo priežasčių yra limfoma – limfinės sistemos vėžys. Ši liga dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie turi paveldimą polinkį, serga imunodeficitine būkle, yra pasveikę po kitų onkologinių ligų ar yra veikiami tam tikrų cheminių medžiagų ar radiacijos. Be to, limfoma gali pasireikšti ir esant užsitęsusiam uždegiminiam procesui limfmazgiuose, taip pat tam tikri virusai ir bakterijos didina jos riziką.
Limfomos diagnozė patvirtinama atlikus audinių biopsiją, kartu atliekant kraujo, genetinius, molekulinius ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija ar pozitronų emisijos tomografija. Šie tyrimai padeda tiksliai nustatyti ligos rūšį bei stadiją, kurie yra svarbūs efektyvios terapijos pasirinkimui.
Limfomos tipai, gydymas ir prognozės
Limfomos skirstomos į daug skirtingų tipų, tačiau pagrindinis skirstymas – Hodgkino ir ne-Hodgkino limfomos bei T ir B ląstelių limfomos. Kiekviena rūšis pasižymi savitu elgesiu, skirtingu agresyvumu bei reagavimu į gydymą, todėl gydymo planas turi būti individualizuotas ir parenkamas atsižvelgiant į diagnostinių tyrimų rezultatus bei paciento būklę.
Gydymui dažniausiai taikoma chemoterapija, radioterapija, imunoterapija ir kai kuriais atvejais kamieninių ląstelių transplantacija. Ligonių būklė, amžius, genetiniai ir molekuliniai faktoriai lemia gydymo metodų pasirinkimą ir eigos prognozę. Anksti diagnozuota ir tinkamai gydoma limfoma dažnai yra valdoma arba net išgydoma liga, todėl svarbu nedelsti ir atkreipti dėmesį į visus signalus, kuriuos siunčia padidėję limfmazgiai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.