Storosios žarnos vėžys Lietuvoje yra viena iš dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų, kurios kasmet nusineša apie tūkstantį gyvybių. Nepaisant to, kad yra veiksmingų profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos priemonių, situacija šalyje išlieka kritinė. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų chirurgas profesorius Tomas Poškus vienoje neseniai vykusioje konferencijoje iškėlė nerimą keliančią prognozę – netrukus Lietuvoje gali tiesiog pritrūkti specialistų, kurie galėtų atlikti gyvybiškai svarbias storosios žarnos vėžio tyrimo procedūras.
Profilaktika ir ankstyva diagnostika – svarbiausi kovos su liga įrankiai
Storosios žarnos vėžio diagnostikos pagrindas yra profilaktinės patikros programa, kuri veiksmingai sumažina ir sergamumą, ir mirtingumą. Pagrindinis šios programos elementas – slaptojo kraujavimo testas, rekomenduojamas 50–74 metų amžiaus grupės žmonėms, net jei jie nejaučia jokių negalavimų. Jei testas parodo kraujo pėdsakus išmatose, pacientui rekomenduojama kuo greičiau atlikti kolonoskopiją – specialų endoskopinį storosios žarnos tyrimą, leidžiantį identifikuoti ankstyvus ligos požymius, ne tik aptikti vėžinius pakitimus, bet ir pašalinti gerybinius darinukus, kurie galėtų virsti piktybiniais navikais.
Lietuvos situacija: specialistų stoka stabdo patikros programas
Profesoriaus Tomo Poškaus teigimu, nors Lietuvoje profilaktinė programa prasidėjo dar 2008 metais ir iš principo veikia, jos efektyvumą ženkliai riboja specialistų trūkumas. Norint pasiekti tokius tyrimų rodiklius, kaip Nyderlanduose – šalyje, kur programos startas prasidėjo tik 2016 metais, bet buvo gerai pasiruošta tiek specialistų, tiek įrangos srityje, – Lietuvoje reikėtų keturis kartus daugiau kolonoskopijų per metus. Šiuo metu vidutinis gydytojas endoskopuotojas per dieną gali atlikti apie 10 tyrimų, o visoje šalyje tai suskaičiuoja iki maždaug 2000 kolonoskopijų per metus vienam specialistui. Realiai per metus prireiktų atlikti apie 50 tūkstančių tyrimų, tačiau specialiai ruošiami gastroenterologijos rezidentai per metus vos vienas ar keli, todėl specialistų skaičius išlieka pernelyg mažas, kad užtikrintų efektyvų patikros programos vykdymą.
Tarptautiniai pavyzdžiai ir ateities iššūkiai
Nyderlandų patirtis rodo, kad efektyviai veikiančios patikros programos pradžia dažnai būna gerai suplanuotas ir laipsniškas procesas, kuomet tam skiriami reikalingi ištekliai, specialistai yra ruošiami ir įdiegiama reikiama įranga. Lietuva, būdama gana gerai gyvenimo kokybe pasižyminti valstybė, turi galimybes žengti panašiu keliu, tačiau tam reikalingas ilgalaikis planavimas, investicijos ir sistemingos priemonės specialistų rengimui bei jų darbo sąlygų gerinimui. Be jų rizikuojama, kad nebus kam atlikti šių svarbių tyrimų, dėl ko padidės vėžio atvejų diagnozavimo vėlyvoje stadijoje, o tai stipriai pablogins gydymo galimybes ir išgyvenamumo rodiklius.
Profilaktinės programos reikšmė visuomenės sveikatai
Kiekvienas žmogus, ypač vyresnis nei 50 metų, turėtų suprasti slaptojo kraujavimo testo reikšmę ir nepraleisti galimybės profilaktiškai tikrintis sveikatą. Ankstyva storosios žarnos vėžio diagnostika leidžia laiku imtis gydymo priemonių, kurios gali išgelbėti gyvybes. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja iššūkiai, susiję su gydytojų endoskopuotojų trūkumu, todėl būtina skirti didesnį dėmesį specialistų rengimui, kad būtų galima išplėsti kolonoskopijų prieinamumą ir taip sumažinti sergamumą bei mirtingumą nuo šios klastingos ligos.
Apibendrinant, nors Lietuva turi gerai įdiegtą storosios žarnos vėžio profilaktinę programą, jos efektyvumą riboja didėjantis krūvis ir specialistų stoka. Tik koordinuotas valstybės įsipareigojimas, investicijos į medicinos personalo rengimą ir šiuolaikinės diagnostinės įrangos užtikrinimas gali pakeisti šią sudėtingą situaciją į gera ir sumažinti vienos iš pavojingiausių onkologinių ligų naštą lietuvių visuomenei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.