25 metų amžiaus Belgijos pilietis dėl niežtinčio gumbo pilvo srityje kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Atliktas ultragarso tyrimas iš pirmo žvilgsnio neparodė nieko neįprasto, tačiau tolimesnis tyrimas atskleidė netikėtą ir labai retą medicininį atvejį – paciento kūne buvo rastas gyvas svetimkūnis, parazitinio kirmino lerva.
Chirurginės operacijos metu iš paciento kūno buvo pašalintas kirminas, o tyrimai patvirtino, kad tai buvo poodinė dirofilariozė – liga, kurią dažniausiai sukelia parazitiniai kirminai iš Dirofilaria repens rūšies. Ši liga ypač reta, nes žmonių organizmuose ji pasitaiko gerokai rečiau nei šunų šeimos gyvūnuose, kur šie parazitai yra pagrindiniai šeimininkai.
Kas yra poodinė dirofilariozė ir kaip ji plinta?
Poodinė dirofilariozė yra parazitinė liga, kurią sukelia Dirofilaria lervos. Į žmogaus organizmą šios lervos patekti gali per uodų įkandimus, kadangi būtent šiomis vabzdžių rūšimis perduodami parazitai yra natūralūs šios ligos platintojai. Tačiau žmogaus organizme dėl imuninės sistemos veikimo šių parazitų lervos negali patekti į kraują ir daugintis, todėl liga neužkrečia kitų žmonių ir dažnai pasireiškia tik lokalizuotu poodiniu uždegimu.
Liga dažnai pasitaiko Viduržemio jūros regione, Azijos bei Afrikos subtropinėse ir tropinėse vietovėse, kur ji yra plačiai paplitusi tarp šunų. Pavyzdžiui, Šri Lankoje net 30-60 proc. šunų populiacijos yra užsikrėtę D. repens. Žmonėms ši liga yra retas atvejis, ypač neendeminėse teritorijose kaip Belgija.
Simptomai, diagnozė ir gydymas
Poodinės dirofilariozės simptomai dažniausiai yra migruojantys poodiniai pažeidimai, protarpinė odos paraudimo (eritemos) atsiradimas, skausmas ir niežėjimas. Dėl ligos retumo gydytojai neretai būna susidūrę su sunkumais ją diagnozuojant, ypač vietose, kur liga nėra paplitusi. Dažnai diagnozė nustatoma tik po biopsijos, o ankstyvo gydymo vėlavimas gali būti klaidingas, kai taikomi netinkami vaistai.
Šiuo atveju ultragarso tyrimas leido pirmą kartą Vakarų Europoje tiesiogiai diagnozuoti poodinę dirofilariozę prieš operaciją, pastebint judesį cistoje. Tokie ultragarso radiniai yra svarbi diagnostikos priemonė ir gali ženkliai pagerinti ankstyvą ligos atpažinimą. Gydymas dažnai yra chirurginis – pašalinamas visas svetimkūnis, kaip ir šiuo atveju.
Ligos kilmė ir pavojai
Įdomu, kad vyras, nors ir yra belgų tautybės, greičiausiai užsikrėtė ne savo šalyje. Jis kartu pranešė, kad likus apie pusmečiui iki pirmųjų simptomų jis lankėsi Prancūzijoje ir Italijos centrinėje dalyje, kur tokios ligos plitimas yra didesnis. Tai rodo, kad ilgiau gyvenant ar keliaujant rizikos zonose svarbu būti atidiems neįprastų odos simptomų atvejais.
Atvejis buvo aprašytas žurnale „Journal of Medical Case Reports“, o iš paciento gautas parazito mėginys buvo ištirtas Tropinės medicinos institute Antverpene, kur patvirtinta diagnozė. Ataskaitos autoriai tikisi, kad šis atvejis paskatins didesnį susidomėjimą ir geresnį specialistų informuotumą apie šią ligą, o tai lems ankstesnę diagnozę ir efektyvesnį gydymą ateityje.
Šis atvejis dar kartą primena, kaip svarbu atkreipti dėmesį į net ir menkiausius neįprastus pojūčius organizme, nes netikėti radiniai gali būti ženklas rimtų sveikatos sutrikimų, kuriuos galima sėkmingai išgydyti tinkamai diagnozavus ir parinkus gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.