Ilgas ir sveikas gyvenimas yra daugelio žmonių siekiamybė. Tačiau, nors genetika vaidina svarbų vaidmenį, mūsų kasdieniai įpročiai dažnai lemia, kaip greitai ar lėtai vystosi senėjimo procesai. Su amžiumi dažnai pasireiškia lėtiniai skausmai, atsiranda demencijos simptomai, blogėja kaulų būklė bei didėja kraujotakos ligų rizika. Visgi tinkami pasirinkimai gali efektyviai sulėtinti šiuos procesus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
1. Nepakankamas dėmesys sveikatos patikroms
Prieš pradedant rūpintis savo ilgalaike sveikata, svarbu reguliariai lankytis ankstyvosios diagnostikos programose. Lietuvoje veikia bent penkios tokios programos, apimančios širdies ligų rizikos, krūtų, prostatos, storosios žarnos ir gimdos kaklelio vėžio patikras. Tokios prevencinės patikros gali ženkliai sumažinti rimtų ligų išsivystymo tikimybę, nes leidžia laiku pastebėti ligos pradžią ir imtis gydymo. Medicinos ekspertai tai lygina su automobilio technine priežiūra – reguliarios apžiūros užtikrina ilgesnį ir kokybiškesnį tarnavimo laiką.
2. Socialinių ryšių stoka
Žmogaus psichinė sąmonė ir socialinė sąveika yra neatskiriama sveiko senėjimo dalis. Gydytoja Lee Lindquist iš Čikagos pažymi, kad bendraujant su draugais ir patiriant teigiamas emocijas, ženkliai ilgėja gyvenimo trukmė. Šiltas ir palaikantis bendravimas ne tik stimuliuoja smegenų veiklą, bet ir mažina stresą, nerimą bei liūdesį. Priešingai, toksiški tarpasmeninių santykių aspektai kenkia psichikos ir fizinei sveikatai, todėl svarbu rinktis aplinką, kuri skatina pozityvumą bei ramybę.
3. Pasyvus gyvenimo būdas
Fizinio aktyvumo trūkumas yra vienas didžiausių sveikatos priešų. Dr. Heather Whitson iš Šiaurės Karolinos pabrėžia, kad reguliarus judėjimas ne tik gerina nuotaiką ir padeda išlaikyti normalią kūno masę, bet ir stiprina širdies bei kaulų sistemą, be to, teigiamai veikia smegenų funkcijas. Amerikoje rekomenduojama kas savaitę atlikti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes intensyvios mankštos.
Svarbu, kad fizinė veikla būtų pritaikyta amžiui bei bendram sveikatos būklei, tačiau aktyvumas yra nepakeičiamas komponentas siekiant ilgalaikės gerovės.
4. Rūkymas
Rūkymas yra ilgai įrodytas rizikos veiksnys, skatinantis plaučių vėžį, širdies bei kraujagyslių ligas. VUL Santaros klinikų pulmonologas prof. Edvardas Danila pažymi, kad tabako produktų dūmuose esantys aktyvūs deguonies junginiai pažeidžia plaučių ląsteles, sukelia mutacijas ir gali išprovokuoti vėžinius susirgimus. Be to, rūkymas didina riziką susirgti lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, insultu bei kitomis širdies negalavimų formomis. Atsikratyti priklausomybės nėra lengva, bet Lietuvoje veikia nemokama Nacionalinė metimo rūkyti telefoninė linija, kur galima gauti profesionalią pagalbą.
5. Nesubalansuota mityba
Protingai sudarytas maisto racionas yra kertinė sveikos gyvensenos dalis. Ekspertai rekomenduoja Viduržemio jūros regiono dietą, kuri pagrįsta žuvies, daržovių, vaisių ir grūdinių produktų vartojimu. Toks mitybos modelis padeda išlaikyti tinkamą svorį, gerina širdies funkciją ir mažina vėžio riziką. Nors kartais leidžiama pasilepinti perdirbtais produktais, piktnaudžiavimas jais kenkia organizmui. Svarbu pradėti mitybos įpročius keisti kuo anksčiau, nes senatvėje tai padaryti būna gerokai sunkiau.
6. Miego stygius
Miegas yra nepakeičiama mūsų sveikatos dalis, o jo trūkumas – viena dažniausių sveikatos problemų šiuolaikiniame pasaulyje. Tyrimai rodo, kad nepakankamas miegas didina demencijos, širdies ligų riziką, paveikia nervų sistemą, sukelia stresą ir blogą nuotaiką. Senstant miego struktūra keičiasi, tačiau būtina stengtis kasnakt išsimiegoti bent 7 valandas. Siekiant geresnio miego kokybės, rekomenduojama vengti kofeino ir alkoholio bei laikytis griežto miego režimo.
7. Nesuvaldytas stresas
Stresas yra natūrali organizmo reakcija, kuri gyvūnams padeda išgyventi pavojų, tačiau žmonėms nuolatinė įtampa gali turėti toksišką poveikį sveikatai. Dr. Heather Whitson pabrėžia, kad ilgalaikis stresas slopina imuninės sistemos gebėjimą kovoti su ligomis, trikdo miego ritmą, kraujospūdį ir medžiagų apykaitą. Todėl svarbu išmokti valdyti stresą per kūrybines, fizines veiklas ar psichikos sveikatos specialistų pagalbą. Tai padės išlaikyti fizinę ir emocinę pusiausvyrą bei prisidės prie ilgesnio ir kokybiškesnio gyvenimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.