Smegenų aneurizma yra klastinga liga, kurią turi net 1 iš 20 Lietuvos gyventojų. Ši liga dažnai nekelia jokių simptomų, todėl daugelis žmonių nė neįtaria jos egzistavimo. Vasarą atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų nežino apie smegenų aneurizmas, o tai kelia didelį susirūpinimą sveikatos specialistams.
VšĮ „Smegenų aneurizmos fundo“ vadovė Arūnė Simanavičienė atkreipia dėmesį, kad nors per pastaruosius metus žinomumas pagerėjo – nuo 40 proc. 2020 metais iki 55 proc. dabar, tai vis dar nėra pakankamas lygis, atsižvelgiant į ligos paplitimą ir jos grėsmes. Smegenų aneurizma retai kada pasireiškia simptomais, bet plyšus aneurizmai gresia sunkios pasekmės – dažnas atvejis baigiasi mirtimi arba sunkiu neįgalumu.
Aneurizmos pavojingumas ir diagnostika
Didžiausias pavojus slypi tame, kad smegenų aneurizmos simptomai dažniausiai pasireiškia tik jau pasiekus kritinę stadiją, kai aneurizma plyšta. Tokiu atveju rizika mirti yra labai didelė, todėl ankstyvas ligos nustatymas yra gyvybiškai svarbus. Apklausos duomenys rodo, kad iš su liga susipažinusių respondentų tik 57 proc. supranta, kodėl aneurizmos yra pavojingos, o mažiau nei pusė žino apie diagnostinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri leidžia aptikti šią ligą prieš išsivystant komplikacijoms.
Gydymo metodai ir visuomenės švietimas
Apie gydymo būdus žinių taip pat trūksta – net 40 proc. žinančių apie smegenų aneurizmas klaidingai mano, kad jas galima išgydyti medikamentais. Iš tikrųjų smegenų aneurizma gydoma dviem pagrindiniais metodais. Pirmasis – embolizacija, tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu per šlaunies arteriją į aneurizmą įvedamos specialios spiralės, kurios uždaro aneurizmą ir neleidžia kraujui į ją patekti. Šią procedūrą atlieka intervencinis radiologas.
Antrasis gydymo būdas – klipsavimas, neurochirurginė operacija, kurios metu kaukolė prapjaunama, ir ant aneurizmos uždedamas specialus klipsas, kuris atjungia ją nuo kraujotakos. Šią operaciją atlieka neurochirurgai.
Abu metodai yra efektyvūs ir svarbūs pacientų sveikatai, tačiau ankstyva diagnozė lemia sėkmingą gydymą.
Kampanija ir rizikos grupių informavimas
Dėl to rudenį tradiciškai startuos socialinė edukacinė kampanija, raginsianti visuomenę pasitikrinti sveikatą ir neuždelsti. „Nelauk, kol gyvenimas privers pasitikrinti – pasitikrink dabar“ – pagrindinė šios kampanijos žinutė, skirta didinti žinomumą apie smegenų aneurizmas ir skatinti ankstyvą jų diagnostiką.
Ypač rekomenduojama tikrintis asmenims, kurių artimieji sirgo šia liga, rūkantiems, turintiems aukštą kraujospūdį, genetinių ligų (tokias kaip aortos koaktacija, inkstų policistozė, fibromuskulinė displazija), bei moterims, kurios yra dažniau linkusios šiai ligai. Remiantis pasauline statistika, net pusė mirčių nuo smegenų aneurizmos patenka į jaunesnį nei 50 metų amžiaus žmonių segmentą, todėl ankstyvas nustatymas ir gydymas yra gyvybiškai svarbūs.
Tinkama prevencija ir žinių platinimas gali ženkliai sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių ir pagerinti visuomenės sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.