Riebalų kaupimasis kraujyje – būklė, kuri dažnai praeina nepastebėta, nes nesukelia skausmo ar kitų aiškių simptomų. Tačiau sutrikusi riebalų pusiausvyra, ypač cholesterolio kiekis, gali sukelti nežinomą, bet labai pavojingą ligą, kurios padariniai dažnai išryškėja tik ištikus miokardo infarktui ar insultui. Dėl to būtina daugiau dėmesio skirti cholesterolio kontrolei ir dislipidemijos prevencijai.
Statistiniai duomenys Lietuvoje rodo, kad dislipidemija yra itin paplitusi – net apie 90 procentų darbingo amžiaus vidutinio amžiaus žmonių turi padidėjusį riebalų kiekį kraujyje. Tokia situacija yra rimta sveikatos grėsmė, nes širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip miokardo infarktas, insultas ar periferinių arterijų trombozė, dažnai prasideda būtent dėl netinkamo cholesterolio kiekio.
Kas yra dislipidemija ir kodėl ji pavojinga?
Dislipidemija – tai organizmo būklė, kai kraujyje padidėja pavojingų riebalų, ypač mažojo tankio cholesterolio (MTL), kiekis. Šis „blogasis“ cholesterolis sukelia aterosklerozę – kraujagyslių pažeidimą, kuris trukdo normaliai kraujotakai ir didina infarkto ar insulto riziką. Tuo tarpu didelio tankio cholesterolis (DTL) yra laikomas „geruoju“, nes jis padeda mažinti MTL kiekį ir apsaugo kraujagysles.
Kardiologė Milda Kovaitė pabrėžia, kad cholesterolio kiekio normos skiriasi, priklausomai nuo asmens sveikatos būklės ir rizikos grupės. Sveikiems žmonėms mažojo tankio cholesterolio kiekis neturėtų viršyti 3 milimolių litre, o tiems, kurie serga padidėjusiu kraujospūdžiu, cukralige ar inkstų ligomis, riba yra žemesnė – 2,5 milimolio litre. Pacientams, kurie jau patyrė širdies smūgį ar insultą, tikslinė vertė yra dar mažesnė – ne didesnė kaip 1,8 milimolio litre.
Cholesterolio mažinimo galimybės ir prevencija
Siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, šiuolaikinėje medicinoje gali būti taikomos įvairios priemonės. Pacientai, turintys didelę riziką, dažniausiai gydomi statinais – vaistais, kurie veiksmingai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau žmonėms, kuriems rizika yra vidutinė ar mažesnė, dažnai rekomenduojama pirmiausia keisti gyvenimo būdą ir mitybą.
Pavyzdžiui, dieta, įtraukianti daugiau augalinės kilmės produktų, neriebios mėsos, vaisių ir daržovių, gali prisidėti prie cholesterolio reguliavimo. Taip pat naudingi yra fermentuoti produktai, tokie kaip raudonųjų mielių fermentuoti ryžiai, kurių sudėtyje esantis monakolinas K efektyviai mažina MTL cholesterolį. Naujausi preparatai, derinantys monakoliną K su natokinazės fermentu, padeda ne tik reguliuoti cholesterolio lygį, bet ir gerina kraujotaką, mažindami trombų susidarymo riziką.
Cholesterolis – genetinių ir gyvenimo būdo veiksnių sąveika
Svarbu suprasti, kad dislipidemija nėra vien tik riebalų pertekliaus pasekmė iš maisto. Tai sudėtingas medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį gali lemti genetiniai veiksniai ir paveldimumas. Jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų, asmuo turi didesnę riziką susirgti ateroskleroze.
Taip pat klaidingas yra stereotipas, kad cholesterolio kiekį turi didinti vien tik antsvorį turintys asmenys. Iš tiesų net lieknas žmogus gali turėti padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį ir būti rizikos grupėje. Svarbu reguliariai tikrinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, ypač sulaukus 40 metų, nes liga vystosi be aiškių simptomų ir dažnai diagnozuojama tik įvykus rimtiems sveikatos sutrikimams.
Prevencija ir sveikatos svarba
Reguliarūs kraujo tyrimai bei tinkamas jų interpretavimas yra svarbiausias žingsnis siekiant užtikrinti sveiką širdies ir kraujagyslių veiklą. Bene efektyviausia yra kompleksinė prevencija – sveika mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir, prireikus, medikamentinis gydymas.
Reikšmingas veiksnys yra ir pilvo srities apimtis, nes būtent ten besikaupiantys riebalai turi didžiausią neigiamą poveikį kraujagyslėms. Europos sveikatos rekomendacijose nurodoma, kad moterų juosmens apimtis neturėtų viršyti 88 cm, vyrams – 102 cm.
Galiausiai, būtina suprasti, kad dislipidemija, kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, yra nuolatinė būklė, kuriai reikia nuolatinės priežiūros ir gydymo. Tinkamas cholesterolio kiekio reguliavimas ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir ženkliai sumažina ankstyvų širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.