Menas ir kūrybinė veikla – ne vien malonumas ar pramoga, bet ir svarbi sveikatos palaikymo priemonė. Londono universiteto koledžo psichobiologijos specialistai atliko išsamų tyrimą, kuris parodė, kad reguliarus sąlytis su menu ir kultūra teigiamai veikia žmogaus organizmą ir prisideda prie įvairių lėtinių ligų rizikos mažinimo.
Meninė veikla ir biologiniai organizmo pokyčiai
Tyrėjai ištyrė apie 6 tūkstančių britų kraujo mėginius ir susiejo juos su jų dalyvavimo meno ir kultūros renginiuose dažnumu. Įvertinus 184 kraujo baltymus, kurių dalis atsakinga už uždegimo slopinimą, imuninės sistemos reguliavimą bei smegenų funkcijų palaikymą, nustatyta, kad intensyvus meninis gyvenimas yra susijęs su palankiais biologiniais procesais.
Šių baltymų profilis atsispindi ląstelių dauginimosi, signalų perdavimo tarp ląstelių ir uždegiminių procesų mažinimu. Tyrime dalyvavę žmonės, dažnai lankęsi muziejuose, koncertuose, operose ar balete, taip pat užsiimantys kūrybine veikla, pavyzdžiui, šokiais, dainavimu, tapyba ar muzikavimu, turėjo geresnę kraujo baltymų sudėtį, galinčią prisidėti prie ilgalaikės sveikatos išsaugojimo.
Meno sąveika su sveikata – mažesnė pavojingų ligų rizika
Dviejų dešimtmečių sveikatos duomenų analizė rodo, kad menas ir kūryba gali ženkliai sumažinti riziką susirgti tokiomis sunkiai gydomomis ligomis kaip insultas, vėžys, hipertenzija, išeminė širdies liga, antrojo tipo diabetas, astma, lėtinis obstrukcinis plaučių uždegimas, artritas, depresija ir demencija. Tai reikšmingas indėlis į prevencinę mediciną, kurio svarba kasmet auga.
Ypatingas dėmesys skiriamas smegenų sveikatai, nes meninė veikla skatina specifinių baltymų, daugiausia gaminamų smegenyse, lygio pakilimą. Šių baltymų trūkumas yra siejamas su neurodegeneracinėmis ir psichikos ligomis, tokiomis kaip Alzhaimerio liga, bipolinis sutrikimas, šizofrenija, epilepsija ir depresija. Aukštesni šių baltymų lygiai rodo didesnę pilkosios ir baltosios smegenų medžiagos apimtį bei geresnes pažintines funkcijas.
Biologinės priežastys meno ir sveikatos ryšiui
Tyrimo autorė, profesorė Deizi Fankort teigia: „Mes aptikome ne vieną biologinį mechanizmą, kurie padeda paaiškinti meno ir sveikatos ryšį.“ Tai patvirtina, kad menas nėra tik kultūrinė patirtis, bet turi realų poveikį žmogaus fiziologijai ir gali būti svarbia prevencijos priemone. Kūryba ir meno patirtis stimuliuoja smegenų veiklą ir padeda palaikyti organizmo homeostazę, mažina uždegimą ir stiprina imunitetą.
Šie rezultatai atveria naujas galimybes sveikatos priežiūros srityje – meninės ir kūrybinės veiklos integravimas į kasdienį gyvenimą ir netgi medikamentinę priežiūrą galėtų reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę bei sumažinti daugeliu atvejų nepagydomų ligų paplitimą.
Taigi, menas ne tik praturtina sielą, bet ir saugo mūsų kūną bei protą – nuo širdies ligų iki psichinės sveikatos sutrikimų. Reguliarus lankymasis parodose, koncertuose ar netgi aktyvus kūrybinis užsiėmimas gali būti vertinamas kaip viena iš svarbių prevencijos priemonių, kuri padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir ilginti jo trukmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.