Naujausi moksliniai tyrimai atveria naują požiūrį į Alzheimerio ligos ir demencijos gydymą. Iki šiol mokslininkai ilgai diskutuodavo, ar pažintinių funkcijų nykimas yra tiesiogiai susijęs su mitochondrijų – ląstelių energijos gamybos centrų – sutrikimais smegenyse ar tai tik antrinis ligos simptomas. Prancūzijos sveikatos ir medicinos tyrimų instituto „Inserm“ mokslininkų komanda bendradarbiaudama su Bordo ir Monktono universitetais Kanadoje sugebėjo įrodyti, kad būtent mitochondrijų energijos gamybos sutrikimai gali būti Alzheimerio ligos priežastis ir yra tiesiogiai susiję su neuronų degeneracija.
Tyrime naudojant inovatyvią metodiką „mitoDREADD-Gs“ – dirbtinį receptorių, leidžiantį selektyviai aktyvuoti mitochondrijų baltymus – pavyko laikinai suaktyvinti ląstelių energijos gamybą. Eksperimento metu demencija sergančių pelių atmintis reikšmingai pagerėjo, o mitochondrijų aktyvumas normalizavosi. Tai rodo, kad toks energijos gamybos „perkrovimas“ smegenų ląstelėse padeda atkurti jų funkcijas ir gali sulėtinti arba net atstatyti pažinimo sutrikimus.
Mitochondrijų vaidmuo Alzheimerio ligoje
Mitochondrijos yra gyvybiškai svarbios kiekvienos ląstelės energijos šaltinis, todėl jų sutrikimai labai greitai atsiliepia tinkamam smegenų veikimui. Alzheimerio liga ir kitos neurodegeneracinės ligos pasižymi progresuojančiu smegenų ląstelių nykimu, kuris iki šiol buvo priskiriamas toksinių baltymų sankaupų poveikiui. Visgi šis tyrimas atskleidžia, kad energijos gamybos sutrikimai smegenų neuronuose gali būti ankstyvas veiksnys, lemiančiu neuronų žūtį dar prieš prasidedant masinei ląstelių degeneracijai.
Technologija „mitoDREADD-Gs“ suteikia galimybę tiesiogiai valdyti ir palaikyti tinkamą mitochondrijų veiklą, tokiu būdu užtikrinant optimalias pažintines funkcijas, tokias kaip atmintis, mokymasis ir informacijos apdorojimas. Tai leidžia viltis, kad ateityje bus galima vartoti preparatus, palaikančius smegenų ląstelių gyvybingumą ir funkcionalumą, taip efektyviau kovojant su Alzheimerio ligos progresavimu.
Tyrimo reikšmė ir ateities perspektyvos
Tyrimą publikuotas žurnale „Nature Neuroscience“ paskatino persvarstyti esamus gydymo metodus, kurie daugiausiai buvo nukreipti į kenksmingų baltymų pašalinimą iš smegenų. Deja, iki šiol klinikiniai bandymai, pagrįsti šiuo principu, dažnai neparodė reikšmingų rezultatų.
Nauji atradimai patvirtina, kad svarbiausia yra ne tik pašalinti jau susiformavusias patologines sankaupas, bet ir užkirsti kelią neuronų energijos gamybos sutrikimams iš anksto.
Monktono universiteto profesorius Étienne’as Hébertas Chatelainas pažymi, jog ši metodika yra svarbi priemonė identifikuojant molekulinius mechanizmus, lemiantčius neurodegeneraciją. Ji praplės žinias apie neuronų žūties priežastis ir padės atrasti naujus taikinius terapijai. Nors šie eksperimentai kol kas atlikti tik su gyvūnais, mokslininkai yra optimistiškai nusiteikę dėl būsimų klinikinių tyrimų ir taikomųjų gydymo būdų žmonėms.
Apibendrinant, naujas požiūris į Alzheimerio ligos gydymą, sutelktas į mitochondrijų funkcijos palaikymą, gali reikšmingai pakeisti kelių dešimtmečių taikytą gydymo praktiką, suteikdamas vilties milijonams pacientų visame pasaulyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.