Naujausi Europos Sąjungos gyventojų sveikatos vertinimo duomenys rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių savijauta yra viena prasčiausių Europoje. 2024 metais atliktas Eurostat tyrimas atskleidė, jog daugiau nei du trečdaliai europiečių savę laiko sveikais, tačiau šis rodiklis itin mažėja senstant. Apie 91,3 % 16–24 metų jaunuolių vertina savo sveikatą kaip gerą arba labai gerą, o 65 metų ir vyresnių asmenų tai teigia tik 40 %. Šiuo požiūriu Lietuva nusileidžia net Latvijai ir Portugalijai, kadangi čia tik apie 12,5 % senjorų laiko savo sveikatą geros būklės.
Prevencijos trūkumas ir pavėluota diagnostika
Gydytojas Vladyslavas Rohachevskyi pabrėžia, kad svarbia problema Lietuvoje išlieka pavėluota medicininė pagalba. Žmonės dažnai kreipiasi į medikus tik esant ūmiems sveikatos sutrikimams, kas susiję su likusiu sovietmečio laikų mąstymu. Nors Lietuvoje veikiančios prevencinės programos yra gerai parengtos, daugelis žmonių vengia reguliarių profilaktinių patikrinimų. Tai lemia diagnozių uždelstimą, ypač pavojingų ligų, tokių kaip vėžys, atvejais. Ankstyva diagnostika leidžia užkirsti kelią ligos progresavimui, palengvina gydymą ir sumažina riziką, todėl prevencija turėtų būti sveikatos sistemos prioritetu.
Gyvenimo būdo įtaka senjorų sveikatai
Lygindamas Lietuvos ir Skandinavijos šalių rezultatus, gydytojas Rohachevskyi akcentuoja, kad mūsų šalyje vyruoja didesnis vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų dažnumas. Be to, vienišumas ir prasta psichinė sveikata dar labiau silpnina žmonių bendrą savijautą. Skandinavijoje nuo vaikystės puoselėjamas aktyvus gyvenimo būdas ir reguliari fizinė veikla, o Lietuvoje tokie įpročiai dažnai susiformuoja gerokai vėliau arba išvis neformuojami. Nesaikinga mityba, didelis druskos ir cholesterolio vartojimas taip pat neigiamai veikia senjorų sveikatą. Todėl gydytojas pabrėžia sveikos mitybos, aktyvumo ir pozityvaus mąstymo svarbą.
Prof. Mindaugo Stankūno įžvalgos apie problemų sprendimą
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pabrėžia, kad prasta senjorų sveikata nėra naujiena, o signalas, kad su šia problema reikia sistemingai kovoti.
Pasak jo, labai svarbu rūpintis ne tik vyresnio amžiaus žmonėmis, bet ir dabar 30–40 metų amžiaus gyventojais, kad ateityje būtų mažiau sveikatos problemų. Profesorius atkreipia dėmesį, kad dauguma sveikatos sunkumų prasideda likus keliems metams iki žmogaus gyvenimo pabaigos, o Lietuvoje, dėl trumpesnės vidutinės gyvenimo trukmės, problemos išryškėja ankščiau nei kitose šalyse.
Taip pat yra svarbu pabrėžti, jog sveikatos vertinimas yra subjektyvus, tačiau žemesnė savijauta dažnai atitinka objektyvius sveikatos sutrikimus. Išsilavinimo lygis tiesiogiai koreliuoja su sveikatos būkle – kuo didesnis išsilavinimas, tuo geresni sveikatos rodikliai. Siekiant pagerinti situaciją, būtina skatinti ankstyvą sveikatos patikrą ir didinti gyventojų dalyvavimą prevencinėse programose, nes dabartinis dalyvavimas Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei Skandinavijoje ar kitose ES šalyse.
Reikalingos priemonės geresnei sveikatai užtikrinti
Aktyvesnis gyventojų įsitraukimas į sveikatos stiprinimo veiklas, prevencinių patikrinimų skatinimas bei plačesnis informavimas apie ligų ankstyvą diagnozę yra pagrindiniai žingsniai gerinant senjorų sveikatą Lietuvoje. Taip pat svarbu keisti žmonių požiūrį ir skatinti sveikus gyvenimo įpročius nuo jaunystės, kad ateityje mažėtų lėtinių ligų ir pagerėtų bendra gyventojų savijauta. Tik koordinuotos sveikatos politikos ir visuomenės švietimo dėka Lietuva gali sukurti palankesnes sąlygas savo vyresnio amžiaus gyventojų sveikatai ir ilgaamžiškumui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.