Dilgėlinė iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip menka dermatologinė problema, tačiau ši liga paliečia daug daugiau nei tik odos aspektus. Maždaug kas ketvirtas žmogus bent kartą gyvenime patiria dilgėlinės simptomus, tačiau dauguma, nepaisydami diskomforto, dažnai nesikreipia į gydytojus ir bando gydytis patys įvairiais tepalais. Tačiau specialistai įspėja, kad dilgėlinė nėra įprasta odos liga, ir jos poveikis paciento gyvenimo kokybei gali būti itin didelis.
Kiekvienais metais spalio 1-ąją minima Pasaulinė dilgėlinės diena, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šios ligos simptomus ir paskatinti sergančiuosius nesigėdyti ieškoti profesionalios pagalbos, nes šiandien yra modernių gydymo būdų, leidžiančių efektyviai suvaldyti ligos apraiškas.
Bėrimas keičia vietą ir formą
Pasak Santaros klinikų gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Anželikos Chomičienės, dilgėlinė gali būti ūmi arba lėtinė. Ūmi formos dilgėlinė trunka iki šešių savaičių, tačiau apie ketvirtadalį atvejų ši forma pereina į lėtinę, trunkančią mėnesius ar net metus. Lėtinė forma pasižymi didesne įtampa dėl ilgalaikio diskomforto ir kančių.
Dilgėlinės bėrimas primena dilgėlių sukeltą odos reakciją – paraudimą, patinimą ir stiprų niežėjimą. Išskirtinis bruožas yra bėrimo trumpas išlikimas vienoje vietoje: per parą bėrimas dažniausiai išnyksta, o pūkšlės gali atsirasti kitur. Jos būna įvairaus dydžio, formos, dažnai keičiasi ir susilieja tarpusavyje, todėl bėrimas yra migruojantis. Be odos gali patinti ir gleivinės, pavyzdžiui, lūpos, vokai ar net liežuvis.
Ūmią dilgėlinę yra patyręs kiekvienas ketvirtas žmogus, o lėtinė suserga iki vieno procento populiacijos. Pastaroji forma reikalauja itin dėmesingo ir ilgalaikio gydymo, nes ji žymiai pablogina kasdienio gyvenimo kokybę.
Dilgėlinės priežastys – sudėtingas uždavinys
Gydytoja A.Chomičienė išskiria, kad daugiau nei pusės pacientų priežasties nustatyti nepavyksta. Įprasta nuomonė, jog tai yra alerginė reakcija, dažnai neturi pagrindo, kadangi alergenai retai būna tiesioginė šios ligos priežastis. Ūminę dilgėlinę dažnai sukelia virusinės infekcijos – viršutinių kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto, taip pat hepatitas A ar B.
Kituose regionuose, kur vartojama termiškai neapdorota žuvis, dilgėlinė gali būti susijusi su apvaliųjų kirmėlių infekcija. Įveikus infekciją bėrimai dažniausiai išnyksta. Nors maistas dažnai laikomas kaip alergijos šaltinis, tik labai mažai atvejų jis patvirtinamas kaip tikroji dilgėlinės priežastis. Vaikams maisto alergija gali būti dažnesnė bėrimo priežastis.
Medikamentai, tokie kaip kraujospūdį reguliuojantys vaistai ar nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai (pvz., aspirinas), taip pat gali sukelti dilgėlinės simptomus. Lėtinę dilgėlinę gali išprovokuoti įvairūs fiziniai veiksniai, tokie kaip šaltis, šiluma, spaudimas, trintis, vibracija, saulės spinduliai ar net kraujotakos pokyčiai dėl fizinio ar emocinio krūvio.
Be to, svarbu paminėti autoimunines ligas kaip dilgėlinės priežastį – organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savus audinius, o tai gali būti susiję su skydliaukės veiklos sutrikimais, I tipo cukriniu diabetu ar reumatoidiniu artritu. Helicobacter pylori bakterijos infekcija, siejama su skrandžio opalige, taip pat yra dažna šios ligos priežastis.
Stresas ir psichologinė įtampa yra svarbūs faktoriai, galintys skatinti ligos simptomus. Tiksli jų įtaka vis dar tiriama, tačiau niekas neabejoja, kad lėtinė dilgėlinė neigiamai veikia sergančiųjų psichinę sveikatą, dažnai sukeldama nerimą, depresiją bei miego sutrikimus.
Greitas kreipimasis pas specialistus išsprendžia daug problemų
Santaros klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė pabrėžia, kad pusėms pacientų, taikant tinkamą gydymą, simptomai visiškai išnyksta. Dažnai taikomas gydymas gali būti labai įvairus – nuo vienos tabletės iki kelių skirtingų vaistų per dieną, o sudėtingesniais atvejais reikalingas kraujo valymas specialiais aparatais.
Gydytojos teigimu, kartais užtrunka nustatyti tikrąją priežastį, todėl sėkmingas gydymas prasideda nuo tinkamos diagnozės. Kai kuriems žmonėms simptomai gali išnykti savaime, net jei priežastis nėra aiški, tačiau specialistų pagalba yra būtina dėl geresnės gyvenimo kokybės ir ligos suvaldymo.
Angioedema – pavojingas šios ligos palydovas
Maždaug pusėje pacientų dilgėlinės bėrimai lydi angioedema – gilaus audinio tinimas, dažniausiai veido srityje. Dažniausiai tinsta lūpos, vokai ar liežuvis, tačiau tinimas gali pasireikšti ir kitose kūno vietose. Šis tinimas gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Ypač retai gali pasireikšti tinimai be bėrimų, kurie gali būti susiję su genetiniais pakitimais ir reikalauja kitokio gydymo. Lietuvoje šis dilgėlinės tipas diagnozuojamas per retai, todėl pacientai dažnai ieško pagalbos pas daugybę specialistų, kartais nusivilę.
Gydytoja ragina sergančiuosius ir aplinkinius būti tolerantiškus, nes ši liga ne tik sukelia fizinius simptomus, bet ir stipriai paveikia psichologinę būklę. Lėtine dilgėline sergančių žmonių gyvenimo kokybė prilyginama toms, kurios serga lėtine išemine širdies liga – simptomai trikdo miegą, sumažina produktyvumą ir gerokai apsunkina kasdienę veiklą.
Taigi svarbu suprasti, kad dilgėlinė nėra tik išorinis bėrimas – tai sudėtinga liga, kuri reikalauja rimto požiūrio, profesionalios pagalbos ir supratingumo tiek iš medikų, tiek iš aplinkinių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.