Grūdai jau daugelį metų laikomi mitybos piramidės pagrindu, rekomenduojama, kad jie sudarytų daugiau kaip pusę paros racione. Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta nuomonės, kad grūdai, nors ir tradiciškai laikomi sveiku maistu, gali turėti ne tokių malonių poveikių žmogaus organizmui.
Grūdai iš esmės yra sėklos, kurių paskirtis gamtoje – dauginimasis, o ne žmogaus mitybos poreikių tenkinimas. Tai kviečiai, avižos, rugiai, miežiai, grikiai ir kiti. Nors ypač rekomenduojami yra visiško grūdo produktai, kuriuose lieka daugiau skaidulų, vitaminų ir maistinių medžiagų, jie taip pat turi savybių, kurios gali pakenkti mūsų sveikatai.
Viso grūdo produktai ir jų keliamas pavojus
Viena pagrindinių problemų – fitatai. Tai augalinės kilmės junginiai, kurie grūdų luobelėse jungiasi su mineralais ir neleidžia mūsų organizmui jų pasisavinti. Dėl šios priežasties, nors grūdai turi daug naudingų medžiagų, dauguma iš jų lieka neįsisavinta. Be to, grūduose yra ir lektinų – baltymų, kurie žarnyne gali pažeisti žarnyno gleivinę ir sutrikdyti gerųjų bakterijų pusiausvyrą, kas ilgainiui gali sukelti įvairių žarnyno problemų ir silpninti imuninę sistemą. Šios medžiagos sutrikdo natūralų organizmo barjerą ir gali paskatinti „pralaidaus žarnyno“ sindromą.
Glitimas – paslėptas pavojus
Dar viena dažnai aptariama grūdų sudedamoji dalis – glitimas. Tai baltymas, aptinkamas kviečiuose, rugiuose, miežiuose ir jų produktuose. Daugeliui žmonių glitimas netoleruotinas, o pastarųjų metų tyrimai rodo, kad net ir tie, kurie neturi diagnozuotos celiakijos, gali patirti neigiamų glitimo poveikių. Apytiksliai 40 proc. žmonių neišnaudoja glitimo, o likusiųjų organizmai taip pat gali kenkti, nors ir ne taip ryškiai.
Glitimas gali sukelti įvairius simptomus – nuo virškinimo sutrikimų, nuotaikų pokyčių, galvos skausmų, nuovargio iki rimtų autoimuninių ligų ir net vėžio. Jį vartojantys žmonės gali patirti priklausomybę, nes glitimas virškinant skaidomas į peptidus, kurie smegenyse stimuliuoja morfino receptorius, sukeldami malonumo pojūtį.
Tai skatina žmones dažniau vartoti glitimo turinčius produktus.
Grūdų poveikis ir šiuolaikiniai grūdai
Šiuolaikiniai grūdai ženkliai skiriasi nuo tų, kuriuos valgė mūsų protėviai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius glitimo kiekis grūduose išaugo net 40 kartų. Tai gali būti susiję su genetine modifikacija, skirta padidinti glitimo kiekį ir galimai priklausomybę keliančias grūdų savybes. Nors mokslas vis dar tiria įvairių grūdų baltymų poveikį, šiandien jau žinoma, kad pavojingų baltymų turi ne tik glitimą turintys grūdai – pavojus kelia ir kiti grūdų komponentai.
Be glitimo esančios kultūros, tokios kaip grikiai, bolivinės balandos, burnočiai, ilgagrūdžiai ryžiai ir avižos be glitimo, gali būti alternatyva tiems, kurie nori sumažinti neigiamą poveikį savo organizmui.
Praktiniai patarimai sveikesnei mitybai
Atsisakyti grūdų visiškai gali būti sudėtinga, ypač atsižvelgiant į įprastas mitybos rekomendacijas, skatinančias valgyti daug grūdinių produktų. Tačiau verta eksperimentuoti, sumažinant jų kiekį ir rinktis grūdus be glitimo bei kuo mažiau apdorotus produktus. Augaliniai angliavandenių šaltiniai, tokie kaip daržovės – saldžiosios bulvės, morkos, burokėliai ir moliūgai, gali būti puiki alternatyva.
Ilgainiui sumažinus grūdų vartojimą, nėra ko abejonės, kad galite pastebėti teigiamus pokyčius savijautoje, žarnyno veikloje ir bendroje sveikatos būklėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.