Sveika mityba dažnai siejama su tinkamu produktų pasirinkimu, tačiau naujausi tyrimai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu ir pats maisto ruošimo būdas. Daugelis žmonių neįvertina, jog dūmai ir kita oro tarša, susidarantys gaminant maistą kūrenant malkas ar kitą kietąjį kurą, gali turėti ilgalaikių pasekmių – ypač vaikams.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Žurnale Social Science & Medicine paskelbto tyrimo autoriai išanalizavo duomenis iš daugiau nei 7000 suaugusiųjų Kinijoje, kurių amžius buvo 45 metai ir daugiau. Tyrėjai vertino ryšį tarp vaikystėje patirto oro užterštumo namuose dėl kieto kuro naudojimo ir vėlesnių kognityvinių funkcijų: atminties, mąstymo bei dėmesio gebėjimų. Net ir koregavus rezultatus pagal kūno masės indeksą, išsilavinimą ir pajamas, nustatytas reikšmingas ryšys – tie, kurie vaikystėje buvo veikiami dūmų, turėjo prastesnius mąstymo ir atminties rodiklius vėliau gyvenime.
Mokslininkai pažymi, kad namuose susidarantys dūmai dažniausiai turi aukštą smulkiųjų dalelių (PM2.5) koncentraciją bei įvairių toksiškų medžiagų, kurios per plaučius patenka į kraują ir gali sukelti sisteminę uždegiminę reakciją bei oksidacinį stresą. Tai gali trikdyti smegenų vystymąsi, sinapsių formavimąsi ir ilgainiui mažinti kognityvinius gebėjimus.
Kas labiausiai pažeidžiami?
Analizė parodė, kad vyrai tyrimo imtyje buvo jautresni neigiamam poveikiui nei moterys, o riziką didino žalingi įpročiai suaugus, tokie kaip rūkymas ir padidintas alkoholio vartojimas. Be to, didžiausia problema išlieka kaimo vietovėse ir mažesnes pajamas turinčiuose namų ūkiuose, kur švarios energijos alternatyvos dar ne visuomet prieinamos.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad ankstyvas aplinkos poveikis gali turėti dešimtmečių trukmės pasekmes – ne tik kvėpavimo takams ar širdies ir kraujagyslių sveikatai, bet ir smegenų funkcijai senatvėje.
Rekomendacijos ateičiai
Siekiant mažinti žalą, ekspertai ragina diegti prieinamą ir švarią energiją – elektros arba dujų virykles, geresnę ventiliaciją ir uždaro tipo krosnis bei dūmtraukio sistemas. Papildomos priemonės gali būti ir švietimas bei finansinė parama mažas pajamas turintiems namų ūkiams pereiti prie saugesnių sprendimų. Taip pat svarbu skirti dėmesį visuomenės sveikatos programoms, kurios orientuotos į vaikų sveikatą ir ankstyvąją intervenciją.
Individualios priemonės: gaminti gerai vėdinamose patalpose arba lauke, vengti atviros liepsnos viduje, mažinti antrojo rūkymo ekspoziciją ir užtikrinti sveiką mitybą bei reguliarias sveikatos patikras. Tokie žingsniai gali reikšmingai sumažinti ilgalaikę kognityvinę riziką ir pagerinti visuomenės sveikatą ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.