Venų varikozė yra plačiai paplitusi lėtinė kraujotakos sutrikimo forma, kuria serga didelė dalis gyventojų. Dėl genetinio polinkio venų varikoze serga net 50–70 proc. Lietuvos gyventojų. Nors daugelis šią ligą traktuoja kaip estetinę problemą, ji gali turėti reikšmingų pasekmių kasdienei savijautai ir sveikatai, jei laiku nesiimama prevencinių priemonių ar tinkamo gydymo.
Pirmieji požymiai – beveik nepastebimi
„Pirmieji venų varikozės požymiai būna beveik nepastebimi, todėl žmonės juos neretai priskiria nuovargiui. Ankstyvoje stadijoje varikozė gali pasireikšti kojų sunkumu, maudimu ar tempimu, tinimu aplink kulkšnis, deginimo, pulsavimo pojūčiu, naktiniu mėšlungiu. Taip pat gali išryškėti smulkūs kapiliarai. Dažnai simptomai sustiprėja vyraujant karštiems orams, po ilgos darbo dienos ar ilgesnių kelionių”, – sako vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.
Ankstyvoji fazė dažnai praeina be ryškių išorinių požymių, todėl svarbu atkreipti dėmesį į pakitimus, kurie kartojasi ar didėja. Jei vakare jaučiate kojų sunkumą, tinimą ar dažnai vargina mėšlungis, verta aptarti simptomus su gydytoju arba atlikti paprastą ultragarso tyrimą, kad būtų įvertintas kraujo tėkmės krypties pakitimas venose.
Moterys serga dažniau
„Venos turi vožtuvus, kurie padeda kraujui tekėti link širdies. Kai vožtuvai ima silpnėti, sutrinka jų funkcija, jie nebeužsidaro iki galo ir dalis kraujo ima tekėti atgal, kauptis paviršinėse venose. Taip didėja sieneles veikiantis spaudimas, venos ištempiamos, deformuojasi jų forma, jos ima ryškėti poodyje”, – paaiškina šeimos gydytoja Julija Skirmantė. Moterys serga iki dviejų kartų dažniau nei vyrai; tam įtakos turi hormoniniai svyravimai, nėštumas ir naudojami hormoniniai preparatai. Kiti svarbūs rizikos veiksniai – paveldimumas, amžius, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, antsvoris ir tam tikros profesijos.
Komplikacijos ir grėsmės
„Nevaldoma varikozė gali sukelti nuolatinį kojų skausmą ir patinimą, progresuojančius odos pokyčius, odos uždegimus, paviršinį venų uždegimą, lėtinį venų nepakankamumą ar net sunkiai gyjančias trofines opas blauzdų srityje”, – įspėja R.
Uosienė. Gydytoja Skirmantė taip pat pabrėžia: „Lėtėjant kraujo tekėjimui venose, jis užsistovi. Jeigu esama ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nėštumo, ilgo nejudrumo, operacijos, aterosklerotinės kraujagyslių ligos ar cukrinio diabeto, išauga trombų susiformavimo rizika bei paviršinių venų uždegimo rizika. Trombui atitrūkus, jis gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių trombemboliją – gyvybei pavojingą būklę.” Negydomos trofinės opos gali progresuoti ir užvesti į rimtesnes komplikacijas.
Gydymas ir prevencija
Venų varikozės gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvose stadijose rekomenduojamos gyvenimo būdo korekcijos: reguliarus judėjimas, svorio kontrolė, kompresinės kojinės ir vengimas ilgai stovėti ar sėdėti. „Net ir turint genetinį polinkį, prevencija gali būti labai svarbi. Nors paveldimumo pakeisti negalime, tinkami kasdieniai įpročiai gali padėti reikšmingai sulėtinti ligos vystymąsi arba ilgiau išvengti ryškių simptomų”, – sako R. Uosienė.
Vidutinėse stadijose taikomos invazinės procedūros, tokios kaip skleroterapija arba lazerinė abliacija; pažengusiais atvejais – chirurginės intervencijos derinamos su žaizdų priežiūra ir kompresine terapija. Farmakologiniai preparatai ir vietinio poveikio priemonės gali sumažinti simptomus, tačiau neatstato struktūrinio pažeidimo.
Svarbiausia – neignoruoti ankstyvųjų požymių ir konsultuotis su specialistu. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.